Parduodami prekes ir teikdami paslaugas verslininkai suinteresuoti veikti sąžiningai, juk nuo to priklauso verslininko įvaizdis bei komercinė sėkmė. Tačiau elgtis sąžiningai verslininkus įpareigoja ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, kuriame įtvirtinta, kad nesąžininga komercinė veikla yra draudžiama. Nors įstatymas ir detalizuoja, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iškreipia arba gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, tačiau kaip tokią veiklą atpažinti vartotojui?

Klaidinanti komercinė veikla

Dažniausiai nesąžininga komercinė veikla pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi. Klaidinanti veikla apima klaidinančius verslininko veiksmus (apgaulingos informacijos pateikimą) bei klaidinantį informacijos neatskleidimą, pavyzdžiui, kai nuslepiama esminė informacija dėl komercinio pasiūlymo, klaidinama dėl prekės ar jos kainos pranašumo ir pan.

Praktikoje dažniausiai nustatomi vartotojų klaidinimo atvejai susiję su skelbiamomis prekių kainomis bei nuolaidomis, pavyzdžiui, prekybos centre vartotojui nepritaikoma skelbiama nuolaida, kasoje įmušama didesnė, nei nurodyta kainolapyje, prekės kaina, akcijos sąlygos pateikiamos neaiškiai arba ne pilnai, pasibaigus akcijai prekė neišimama iš apyvartos, prekės išdėstomos po kitų prekių kainomis ir pan. Klaidinančiais veiksmais laikomas ir nuolaidos imitavimas, kuomet prekės ar paslaugos kaina padidinama ir jai skiriama tariama nuolaida, atitinkanti įprastą prekės kainą. Elektroninėje prekyboje dažnai pastebimi klaidinančios komercinės veiklos atvejai, kuomet vartotojams siūloma įsigyti prekes, tačiau jas apmokėjus vartotojai informuojami, kad prekių nėra arba jas siūloma įsigyti brangiau.

Taigi, klaidinančia komercine veikla laikoma veikla, kuri dėl prekės ar paslaugos savybių, kainos, pardavimo būdų, komercinės veiklos tikslų ir kt. apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, kuris skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.

Agresyvi komercinė veikla

Komercinė veikla laikoma agresyvia, jeigu ji priekabiavimu, prievarta (įskaitant fizinės jėgos panaudojimą arba pernelyg didelę įtaką) apriboja arba gali apriboti vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvę arba elgesį produkto atžvilgiu ir taip vartotojas skatinamas priimti sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.

Agresyvios komercinės veiklos pavyzdžiais galėtų būti atkaklus raginimas sudaryti sutartį arba nedelsiant sumokėti už prekes ar paslaugas. Pavyzdžiui, į savo pašto dėžutę gaunate sąskaitą ar prekę, kurios neužsisakėte ir už kurią reikalaujama nedelsiant sumokėti, arba prezentacijos metu vartotojas yra atkakliai raginamas sudaryti sutartį dėl jam visiškai nereikalingų prekių ar paslaugų. Agresyvia veikla taip pat laikomas vaikams skirtas tiesioginis raginimas pirkti jiems reklamuojamus produktus ar įtikinėti savo tėvus pirkti prekes vaikams.

Svarbus vartotojų bendradarbiavimas

Kilus įtarimų, kad bendrovės veikla gali būti vertintina kaip nesąžininga komercinė veikla, kiekvienu konkrečiu atveju pradedamas tyrimas, kurio metu nustatoma, ar bendrovės veiksmai vertintini kaip vienkartinis atvejis, ar veiksmuose įžvelgtinas sistemingumas. Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimas yra administracinė procedūra, kuriai taikomi tam tikri įrodinėjimo reikalavimai bei tikslus tyrimą nusakančių procedūrų laikymasis, todėl svarbu, kad vartotojai, pastebėję galimą nesąžiningą veiklą, fiksuotų pastebėtus pažeidimus, pavyzdžiui, darytų skelbiamos akcijos ar prekių kainų nuotraukas, fiksuotų internetinio tinklalapio ekrano nuotraukas ir pan. Nustatyti galimus nesąžiningos komercinės veiklos pažeidimus prevenciškai dažnai neįmanoma, todėl čia ypač svarbus vartotojų, kurie turi mėgstamus produktus, stebi tų produktų ar paslaugų kainą bei pastebi tokius pažeidimus, bendradarbiavimas. 

Už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo 289 iki 8688 eurų baudą, o pakartotinai per vienerius metus padarius pažeidimą – iki 34 754 eurų baudą, jeigu ši bauda neviršija 6 proc. komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

Informacijos šaltinis: www.vvtat.lt.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite tiesiogiai siųsti „JURISTAI24.LT – teisinės paslaugos ONLINE“ elektroniniu paštu info@juristai24.lt.

Dėl privačios konsultacijos, dokumentų parengimo ar kitų teisinių paslaugų galite tiesiogiai kreiptis į JURISTAI24.LT juristą Eugenijų Gaščenką telefonu 8 624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.

Pastaba. JURISTAI24.LT teisės naujienų skyrelyje talpinamos informacijos atžvilgiu yra informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius.

Daugiau informacijos interneto tinklalapyjewww.juristai24.ltir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/juristai24.lt.