Kadaise mūsų šalis garsėjo pluoštiniais linais, bet jų šiandien praktiškai neliko. Pradėjo ūkininkai auginti linų veisles, iš kurių spaudžiamas sėmenų aliejus. Vertingam aliejui žemės ūkio konsultantai siūlo auginti netradicinę kultūrą – sėjamąją judrą. Bet tradiciškai dažniau auginami rapsai, o eksperimentuoti su netradicinėmis kultūromis,  kur didesnė rizika, ūkininkai nelinkę. Buvo vienu metu aktyviai siūloma auginti pluoštines dilgėles, bet jokio proveržio nesulaukta.

Pastaraisiais metais labiausiai dominanti kultūra yra kanapės. Vieniems tai sukelia siaubą (juk tai narkotikas, „žolė“, marihuana, hašišas), o močiutėms nuo senų laikų – labai vertinga grūdinė ir maistinė kultūra. Beje, Lietuvoje auginta jau akmens amžiuje. Ilgą laiką teigta, kad kanapių yra trys rūšys, o dabartiniu metu  nustatyta, jog, vis dėlto, tik viena rūšis – sėjamoji kanapė su dviem porūšiais. Kanapės – dvinamiai augalai: vyriškos lyties žemesni individai vadinami pleiskanėmis ir naudojami pluošto gamybai, o moteriški – grūdėmis, skirtomis maisto, gydimo tikslams. Tai viena seniausių pasaulyje žemės ūkio kultūrų. Popierių išradę kinai pradžioje jį gamino būtent iš kanapių pluošto. Beje, ir šiais laikais, kai iš kanapių pluošto gaunama daugybė gaminių, o joje esanti celiuliozė leistų sutaupyti daug miško medienos. Pietų kraštuose kanapės duoda iki trijų derlių per metus, o mišką celiuliozei (popieriui gaminti) išauginti reikia 50–70 metų.

Kiek vertingos kanapių  grūdų sėklos, išvardinti, ko gero, neužtektų viso puslapio. Kol kas leidžiama auginti  pas mus pluoštines kanapes, kur psichotropinių medžiagų neturi būti daugiau nei 0,2 proc. Seimas 2018 m. spalio 18 d. įstatymu įteisino galimybę vartoti vaistinius preparatus, kurių sudėtyje bus ir kanapių. Įstatymas įsigalios nuo šių metų gegužės 1-osios. O auginti medicinines kanapes, deja, draudžiama. Bet jau nemažai ES valstybių ir daugelis JAV valstijų leidžia auginti medicinines kanapes. Lietuvos jaunųjų ūkininkų asociacijos nariai ryžtingai pasisako už jų legalų auginimą. Vienas hektaras medicininių kanapių gali duoti iki 100 tūks. eurų pajamų. O geriausiose žemėse kviečių hektaras – tik 1500–1700 eurų.

Lietuviai gabūs biznio reikaluose. Prisiminkime, sovietmečiu nutrijų augintojai su kailiais net iki Tolimųjų Rytų Vladivostoko buvo nukeliavę. Arba kailinių žvėrelių augintojai buvo užėmę Europos rinkoje 5 proc. ir  2,5 proc. pasaulio rinkos. Jokia kita mūsų šalies produkcija panašios statistikos net iš tolo nepasiekė. Bet „dėka“ gyvūnų teisių aktyvistų, kailinių žvėrelių augintojai baigiami sunaikinti. Gal ateis metas, kai bus legalizuotos medicininių kanapių auginimas. Visokie moralės, etikos sergėtojai bijo, kad mūsų piliečiai taps narkomanais arba, jei leisime keliasdešimčiai kaimo turizmo savininkų pasigaminti limituotą kiekį naminukės,  tauta prasigers. Geriausia ir lengviausia „išeitis“ – drausti ir bausti. Šitą dalyką mūsų įstatymų kūrėjai tobulai įvaldę.