Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Lietuva turi suteikti leidimą gyventi užsieniečiui vyrui, kitoje valstybėje sudariusiam santuoką su tos pačios lyties lietuviu. Ta proga Lietuvos žiniasklaida daug svarstė, ar ateityje Lietuvoje bus įteisintos homoseksualios šeimos, nors, pagal Konstitucijos 38 straipsnį, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Tačiau liko neaptartas kitas klausimas: ar Lietuva gyvena pagal nekintamą Konstituciją, ar Konstitucija gali būti keičiama, interpretuojama, aiškinama, atsižvelgiant į „laikmečio poreikius“, ir tai gali daryti LR Konstitucinis Teismas. Matyt, „centre“ apie tokius dalykus kalbėti nedera, o abejoti LR Konstitucinio Teismo sprendimais – nepatartina.
Pastaruoju metu apskritai Lietuvoje vis daugiau abejojama teisėtvarkos veiksmais. Gal iš tikrųjų keistokai atrodo tik „neišmanančiam žmogui“, kai bylos tęsiasi metų metais, kol galų gale sueina senatis ir visi „lengviau atsidūsta“. Bet net neišmanėliui visiškai keista turėtų būti, kad Lietuvoje, sakysim, nerandama neteisėtai praturtėjusių, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą girtam, apie kurią buvo taip išdidžiai kalbama – ji tai jau tikrai padės sutramdyti girtus vairuotojus – liko tik popieriuje.
Teismai pas mus nekritikuotini. Pastarasis pavyzdys – teismo sprendimas įvaikinimo byloje. Buvo kalbama, kad apie jį nesužinos visuomenė, nes taip saugomos vaiko teisės. Žurnaliūgos tokiu sprendimu net nesuabejojo. Tik kai kurie komentatoriai išdrįso paklausti: „O gal taip apsaugomi teisėjų darbai?“
Žmogaus teisėmis dabar daug ką galima pateisinti, juoba pas mus, tai yra, Europos Sąjungoje, nusikaltėlių (švelniau tariant, nusižengėlių) teisės yra ginamos pirmoje eilėje. Gal pastebėjote, kad pagautų girtų vairuotojų pavardės nebeskelbiamos? Taip nusprendė Briuselis. Girdi, jeigu vairavo girtas, tai dar nereiškia, kad jis nusikalto, nes kaltu gali pripažinti tik teismas. O kol teismo nebuvo, sakykim, kaimynas ir toliau gali važinėti girtas.
LR Konstitucinis teismas, aiškindamas Konstituciją, irgi vadovaujasi ne Lietuvos, o Briuselio nutarimais. LR Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kalbėdamas laidoje „DELFI Dėmesio centre“, pasakė, kad jeigu referendumu buvo pritarta narystei Europos Sąjungoje, tai reikia laikytis ES „vertybių“ (kabutės mano), ir Lietuva prisiėmė visas teises ir įsipareigojimus.
Tad išeitų, kad jeigu Konstitucijoje pasakyta „ne taip“, tada, kaip teigė ponas D. Žalimas, nėra jokio konstitucinio pagrindo Konstitucijos nuostatas suprasti kažkaip kitaip, nei ES teisė. Ir nors aiškinti Konstituciją paprastiems žmonėms neleista, Konstitucijos aiškintojo žodžius gal galima paaiškinti? Ar ne tokia, mano nuomone, jų reikšmė: maža kas parašyta Lietuvos Konstitucijoje, nėra konstitucinio pagrindo suprasti ją kitaip, negu riktelėta iš Briuselio.
O Konstitucija, pasak pono D. Žalimo, „ir yra tam, kad būtų interpretuojama, ir interpretuojama ne jūsų, o Konstitucinio teismo“.
LR Konstitucinis Teismas nepriklausomas nuo nieko, taip pat ir nuo pačios Konstitucijos. Nuo Briuselio, nuo kintančios situacijos priklausomas, bet ne nuo Konstitucijos.
Ponas D. Žalimas nepritariančius LR Konstitucinio Teismo priimtai nuostatai apkaltino, kad jie mąsto taip pat, kaip Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Išeitų, tokiu atveju tu jau esi lietuvių liaudies priešas? Ir nejaugi taip mano „aukščiausias teisėjas“? Gal ir Konstitucijoje yra taip pasakyta? Jeigu ne tiesiai pasakyta, tai gal ją galima taip interpretuoti?
Visus šiuos aukštų vyrų samprotavimu neabejotinai reikia sieti su nesilpstančiu homoseksualų ir jų globėjų aktyvumu. Šis aktyvumas jau turi ir pavadinimą – homoterorizmas. Ir homoterorizmas, kuriam taip nuoširdžiai pritaria komunoliberalai ir jų pakalikai, tęsis, kol mums – čia jau tik mano nuomonė – bus pasakyta: blogai skaitėte Konstituciją, mes jums išaiškinsime, kad ten sakoma, jog visi lygūs, vadinasi, ir visokios santuokos gali būti pripažįstamos. Nors ir su šunimis ar vištomis. Tik palaukime, kol tai įteisins Briuselis.
Dar Konstitucijoje kažkas apie nepriklausomybę kalbama? Taip, tuoj pažiūrėsim, ką apie tai sako ES teisė. O paskui palauksim, kaip tai išaiškins LR Konstitucinis Teismas. Čia nuo situacijos priklausys.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!