Skip to content

Ar dirbtinis intelektas pakeis teisėjo vietą?

Juristai24 .lt

Ginčų sprendimas ir dirbtinis intelektas – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šie žodžių junginiai neturi ypatingos sąsajos. Vis dėlto bene populiariausias pastarųjų metų reiškinys – dirbtinis intelektas – spėjo paliesti beveik visas gyvenimo sritis, o ir teisė šiuo atveju nėra išimtis.

2017 m. sausio 27 d. Europos Parlamentas pateikė pranešimą su rekomendacijomis Europos Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų, kurio tikslas buvo priimti Robotikos chartiją. 2018 m. gruodžio 3, 4 d. Strasbūre vykusiame 31 plenariniame Europos veiksmingo teisingumo komisijos susitikime buvo priimta Europos etikos chartija dėl dirbtinio intelekto naudojimo teisminėse sistemose ir šioje aplinkoje. Vienas iš pagrindinių pastarojo dokumento tikslų yra parodyti didelį dirbtinio intelekto potencialą, padedant įvairiausioms teisinėms profesijoms jų kasdieninėje veikloje.

Chartijoje akcentuojama, kad šiuo metu didžiausias interesas dirbtiniam intelektui, tuo pačiu ir didžiausios investicijos, yra skiriamos privačiame sektoriuje. Tačiau Europos Sąjunga, priimdama minėtą chartiją, atkreipia visų Europos Sąjungos valstybių narių dėmesį į tai, kad dirbtinis intelektas turi būti tobulinamas ir viešajame sektoriuje, kaip antai – teisminėse sistemose.

Taip pat chartijoje pabrėžiama, kad dirbtinio intelekto įtraukimas į teisinę veiklą, susijusią su teisminėmis sistemomis, gali pasireikšti įvairiapusiškai, t. y. dirbtinis intelektas gali būti naudojamas: ieškant aktualios teismų praktikos; sprendžiant ginčus internetiniu būdu (angl. online); rengiant procesinius dokumentus; analizuojant bylas (prognozuojant bylų baigtis); rūšiuojant sutartis, remiantis įvairiais kriterijais ir skirtingų arba nesuderinamų sutarties sąlygų nustatymu; informuojant ginčų šalis apie bylos eigą ir atliekant kitas funkcijas teisminio proceso metu (angl. chatbots).

Vienas iš įdomiausių ir keliančių daugiausia klausimų dirbtinio intelekto naudojimosi būdų yra vadinamasis online ginčų sprendimas. Kaip žinia, bylinėjimasis teisme iki šiol išlieka vienų populiariausiu ginčų sprendimo būdu, o online ginčų sprendimas galėtų sumažinti teismų užimtumą bei teisminio proceso trukmę. Būtent teismų automatizavimas gali būti laikomas žingsniu link online ginčų sprendimo įtvirtinimo. Pabrėžtina, kad teismų automatizavimas yra automatizuotų sistemų ir kitos programinės įrangos panaudojimas, priimant teismo sprendimus. Egzistuoja nuomonė, kad toks teismų sprendimo priėmimas gali būti netgi tikslesnis už teisėjo priimtus sprendimus. Tačiau kyla klausimas, kokiu būdu dirbtinis intelektas priima sprendimus? Pažymėtina, kad dirbtinio intelekto pagalba sukurti algoritmai gali padėti įvertinti bylą ir netgi apskaičiuoti bylos laimėjimo galimybių tikimybę. Be to, dirbtinio intelekto naudojimas gali ne tik lemti bylų skaičiaus mažėjimą, bet toks programinės įrangos naudojimas gali padėti teisėjams užtikrinti teisę į teisingą teismą.

Vienas ryškiausių dirbtinio intelekto panaudojimo būdų yra UCL, Šefildo ir Pensilvanijos universitetų mokslininkų sukurta programinė įranga (paremta dirbtiniu intelektu), kuri netgi 79 proc. tikslumu prognozuoja būsimus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus.

Be to, Europos Sąjunga siūlo vystyti teismų sistemas, įdiegiant dirbtiniu intelektu paremtas priemones, pavyzdžiui, natural language (liet. kalbos apdorojimas) bei machine learning (liet. kompiuterio mokymas), kurių pagrindinis tikslas – prognozuoti bylos baigtį, vadovaujantis buvusių bylų statistiniais duomenimis. Pabrėžtina, kad minėtos dirbtinio intelekto technologinės išraiškos yra laikomos „silpnu“ dirbtiniu intelektu, t. y. tokiu, kuris negali būti laikomas autonominiu – galinčiu savarankiškai mąstyti bei priimti sprendimus. Toks dirbtiniu intelektu paremtas programinės įrangos panaudojimas teisminėse sistemose gali padėti teisėjams priimant sprendimus, kadangi tokio pobūdžio įranga gali prognozuoti bylos išnagrinėjimo baigtį, atsižvelgiant į įvairius kriterijus. Taigi, akivaizdu, kad toks dirbtinio intelekto panaudojimas teisme būtų itin naudingas, tačiau turi būti laikomasi dviejų reikšmingų principų, teisėjams naudojant autonomines  priemones kaip pagalbininkus, priimant sprendimus, t. y. atskaitomybės išlaikymo ir atpažįstamumo principų. Šie principai yra itin svarbūs, kadangi teisėjai turi suprasti, kokiu būdu veikia atitinkamas dirbtinis intelektas ir kokią įtaką jis gali padaryti jų priimamiems sprendimams, t. y. teisėjai turi suvokti algoritmų veikimo būdą. Tačiau galutinį sprendimą priima ne kas kitas, bet teisėjas, nepriklausomai nuo to, ar jis naudojosi programinės įrangos pagalba, ar ne.

Nors, kaip jau buvo minėta, dirbtinis intelektas gali tapti teisėjo pagalbininku, priimant sprendimus, tačiau egzistuoja nuomonė, kad naudojant dirbtinį intelektą gali būti pažeistas teisėjo nešališkumo principas. Su tokia situacija buvo susidurta tuomet, kai buvo naudojama programinė įranga (naudojama, siekiant nustatyti užstatą), kuri buvo priešiškai nusiteikusi prieš afroamerikiečius, o tai reiškia, kad buvo pažeistas nediskriminavimo principas. Todėl naudojimasis dirbtiniu intelektu turi būti atsakingas ir užtikrinantis teisę į teisingą teismą, t. y. tuomet, kai sprendimų priėmimo procese yra naudojamas dirbtinis intelektas, teisėjams ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims turi egzistuoti galimybė patikrinti, kokiu būdu dirbtinis intelektas priėjo prie vienokios ar kitokios išvados. Dirbtinis intelektas yra ypatingai naudingas įgyvendinant šią asmenų teisę nesudėtingose bylose, eliminuojant žmogiškos klaidos faktorių, tačiau galutinis sprendimas turi būti teisėjo patikrintas bei jo patvirtintas.

Pažymėtina, kad dirbtinis intelektas turi būti naudojamas atsakingai, nepažeidžiant Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje nustatytų teisių ir laisvių bei Europos etikos chartijos dėl dirbtinio intelekto naudojimo teisminėse sistemose ir šioje aplinkoje nustatytų principų – fundamentalių teisių gerbimo, nediskriminavimo, kokybės ir saugumo, skaidrumo, nešališkumo ir teisingumo bei vartotojų kontrolės.

Taigi, atsakant į klausimą, ar dirbtinis intelektas bando užimti teisėjo vietą, pažymėtina, kad dirbtinis intelektas yra skirtas padėti žmonijai, o nepakenkti, todėl teisėjo vaidmuo jokių būdu nėra sumenkinamas. Minėtos chartijos priėmimas yra tik būdas padėti teisėjams ir kitoms teisinėms profesijoms jų kasdieniniame darbe, bet nepakeisti jų.

Informacijos šaltinis: www.teise.pro

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite tiesiogiai siųsti „JURISTAI24.LT – teisinės paslaugos ONLINE“ elektroniniu paštu info@juristai24.lt.

Dėl privačios konsultacijos, dokumentų parengimo ar kitų teisinių paslaugų galite tiesiogiai kreiptis į JURISTAI24.LT juristą Eugenijų Gaščenką telefonu 8 624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.

Pastaba. JURISTAI24.LT teisės naujienų skyrelyje talpinamos informacijos atžvilgiu yra informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius.

Daugiau informacijos interneto tinklalapyje www.juristai24.ltir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/juristai24.lt.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here