Puiku, kai žmonės turi gerą humoro jausmą, bet kai pokštauti imasi valdžia, darosi graudu. Kai esi tokio keistai nesuprantamo amžiaus kaip aš, nebežinai dėl ko sukti galvą. Krepšinis jau kaip ir nebejaudina, o iki pensijos – kaip iki Mėnulio. Ir jos aš greičiausia nebesulauksiu, nes taip sparčiai tolinant pensinį amžių, jis pasieks ir kokius 90 m. Taigi, dėl pensijos lyg ir nereikėtų sukti galvos, bet… valdžia liepia. 

Sukruto, sujudo visi kaupti. Nepadarysi pats, padarys viską be tavęs. Nusprendžiau pasidomėti, kas ir kaip su tais mano „kaupimais“. Tvarkingai užsukau į Sodrą pasiklausti, ką jie man patarsią, ir… sužinojau, kad kaupiu pensijai privačiame pensijų kaupimo fonde. Tai tau! Kai 2004 m. savo noru, bet privalomai, reikėjo pradėti kaupti, tuomet, dar dirbant mokykloje, visi mokytojai buvo sušaukti į konferencijų salę ir „urmu“ pasirašėme kaupimo sutartis su tuometiniu banku „Hansabank“. Po kelerių metų giminaitis pakvietė su sukauptu bagažu „persikraustyti“ į jo atstovaujamą privatų fondą. O paskui tas fondas kažkur pranyko ir aš nebesukau galvos. 

O štai dabar užsukus į Sodrą sužinojau, kad tą privatų fondą kažkaip kažkas sujungė, reorganizavo, užgrobė ar panašiai. Bet kartu su tuo fondu „perėmė“ ir mane su visais duomenimis, o man pasakyti (aš jau nekalbu apie pasidomėjimą, ar aš sutinku) tiesiog pamiršo. To kažkokio mistinio fondo pavadinimo jums nė nesakysiu, nes keturi įmantrūs žodžiai jo pavadinime anglų kalba jums padėties nenušvies. Plačiajame internete susiradau kontaktus ir pasiskambinau. Pokalbis buvo labai jaudinantis. 

Norint atsisakyti to fondo paslaugų, kurių net neužsisakiau, privalau parašyti prašymą, patvirtinti jį pas notarą ir tik tada galėsiu būti išlaisvinta, arba minti kone 280 km (į Vilnių, dar solidus gabalas per miestą ir atgal). Dievaži, iškart nesusivokiau. Maniau, gal ne taip mane suprato, ar aš ne taip išgirdau, tad dar kartą patikslinau savo klausimą. Na, kad ne! Viskas teisingai. Kad mane „perimtų“, nei prašymo, nei parašo, net žodinio pokalbio šiuo klausimo nereikėjo, o kai noriu išsivaduoti – turiu vos ne kryžiaus kelius eiti. 

Bet tai buvo tik uogelės! Kadangi jau rimtai pradėjau ruoštis pensijai, tai ir ruošiausi. Kad priimčiau teisingą sprendimą dėl pensijos kaupimo, Sodros konsultantė patarė prisijungti prie savo asmeninės paskyros Sodros interneto svetainėje ir oficialiose skaičiuoklėse pamatysiu, kaip kinta mano kaupiama suma, renkantis skirtingus kaupimo variantus. Žinoma, kad taip ir padariau. Kai skaičiuoklė paskaičiavo mano pensiją (kokią gaučiau, jei man ją mokėtų), ištiko šokas…. ir aš kone bėgte iš redakcijos pasileidau kitapus gatvės, į Sodrą. Išsigandau, kad kažkas nutiko Sodros sistemai ir mane, jungiantis per el. bankininkystę, greičiausia bus prijungę prie kito žmogaus duomenų. Juk čia ne juokai! 

Kantriai, bet keistai nužvelgus mane (tądien atsilankiau trečią kartą) Sodros darbuotoja dar kartą prisijungė prie duomenų bazės ir ramiai patikino, kad viskas gerai, duomenys teisingi. Tada jau leidau sau paklausti, kaip gali būti teisinga, jei sistema rodo nesąmoningus skaičius, kad ir kokį kaupimo būdą pasirinkčiau. Sistemos duomenimis, man paskaičiuota pensija daugiau nei du kartus didesnė, nei aš dabar gaunu atlygio ir toji pensija esą sudaro tik 68 proc. gaunamo užmokesčio. Visiškas marazmas, sakysite! Kliedesiai! Taip, kliedesiai, bet ne mano. Šįkart kliedi mūsų valdžia! 

Pasirodo Valstybinio socialinio draudimo fondas leidžia sau užsiimti burtais iš kavos tirščių. Tik įdomu, kas už tai turėjo sumokėti? Kaip viskas veikia? Gudrioji Sodros skaičiuoklė paskaičiavo, kad aš į pensiją turėčiau iškeliauti 2041 m. gruodžio 9 d. Na, vadovaujantis dabartiniais įstatymais, paskaičiuota gerai, tirščiai neapgavo. Bet pensijos dydis apskaičiuotas matyt, iš per didelio kiekio tirščių. Kitaip tariant, sugalvojus, kad ateityje mano (ir kitų) darbo užmokestis kažkokiu mistiniu būdu sparčiai didės… Taigi, Sodra „išbūrė“, kad mano atlygis per kokius 20 m. padidės 5 kartus!!! (kad tik nepamirščiau darbdaviui apie tai pasakyti). 

Kaip mes nusiritome iki tokio absurdo? Kada Valstybinis socialinio draudimo fondas tapo interaktyvia vaikų žaidimų erdve? Jau net ir nebe pikta, o tiesiog graudu.