Miškas sparčiai retėjo, bet medžiai ir toliau balsdavo už kirvį,nes jo kotas buvo medinis ir jie galvojo, kad jis – vienas iš jų!

Man labai patinka rinkimai. Bet kokie. Priežasčių yra ir ne viena. Kai buvau ties paauglystės slenksčiu, mėgdavau vakarais, po babos darbo dienos, eiti pas ją ir vakaroti. O ji mokindavo visokių „baikų“, patarimų pažerdavo. Vienas iš jų, įsiminęs iki šiol. Sako, kai sutiksi kokį patinkantį žmogų, nepagailėk pinigėlių ir nupirk jam degtinės. Kai išgers, stebėk elgesį – ar juokaus, ar miegos, ar rėkaus ir daužysis. Degtinė, vaikeli, labai greitai padės suprasti, kad slypi tame žmoguje. Tai būdavo man juoko iš tokio patarimo… 

Praskriejo ne vienas dešimtmetis. Pripažįstu, kad anuomet, kolchozų išdarkytiems žmonėms tai buvo vienintelis greitas būdas suprasti, su kuo turi reikalų. Tačiau dabar bent aš pati radau kitų priemonių. Ir ne tik vyrams „patikrinti“, bet ir visiems tautiečiams įsivertinti. Tai – politikai ir rinkimai. 

Dabar toks metas, kada įtampa auga kone kasdien ir tu matai kas ir kaip vyksta. Šalies mastu girdime aptarinėjamus tokius politikų reveransus, kad net nesmagu sau prisipažinti, kad esi vieno kraujo, vienos tautos su tais žmonėmis. Norisi lėkti į kokį atokiausią Sibiro kaimelį ir staugti su vilkais, kad niekas nematytų. Bet ne… tu turi rimtu veidu auginti čia savo vaikus ir dar jiems meluoti. 

Grįžkime prie rinkimų, į savo mieląją Ignaliną. Perverčiau kandidatų sąrašus. Ir iškart tokia mintis dingtelėjo: „O ką jie darytų, jei iš tikrųjų imtų ir išrinktų juos“? Tiek tarp kandidatų į merus, tiek į rajono tarybos narius turime tokių kandidatų, kurie garantuotai šio klausimo sau niekada neuždavė. O be reikalo! 

Tiesa, viename iš kandidatų sąrašų (jau ne pirmą kartą), aptikau dalyvaujant ir savo bendravardę, kitą ignalinietė, taip pat Liną Raginytę. Asmeniškai nepažįstu jos, bet jaučiu simpatiją dėl suprantamų priežasčių ir linkiu jai gero starto ir sėkmingo finišo.

Visų kandidatų šou tik prasideda įvairiomis formomis: pagyromis, kitų kritikavimu ir meilikavimu, dėmesingumu ir t. t. Būkite akylūs, mieli kraštiečiai, ir būtinai nueikite į rinkimus. Nors… 

Viena yra kandidatai, bet ne prastesnis cirkas vyksta ir pačiuose rinkimuose. Buvau daug kartų ir šitoje barikadų pusėje. Negaliu sakyti, kad visur ir visada būna taip kaip būna. Ir jūs, matyt, esate ir matę, ir girdėję daug. Bet papasakosiu jums, mano manymu, šimtmečio vardo vertą pasakojimą, nes didesnės nepagarbos šaliai, jos piliečiams neteko mūsų krašte girdėt. Ir tai istorija, kurios pagrindiniai herojai buvo davę priesaiką kreipdamiesi į Dievą.

Taigi, praėjusių rinkimų pirmajame ture, baigiantis balsavimui rinkimų apylinkėse, vakare balsuoti atėjo ir rinkimų komisijos pirmininkės sūnus, rinkimų sekretorės brolis. Po balsavimo jis atsisėdo šalia savo sesers, komisijos sekretorės, ir niekur nesitraukė iki 20 val. 20 val. jis nuėjęs užrakino pastato duris ir prisijungė prie komisijos narių. Niekas nieko nepaaiškino, kas vyksta. Nors, pasirodo, kai kurie komisijos nariai tai žinojo, nes šios šeimos „valdymo“ metodai kaime įsišakniję. Visi komisijos nariai esą įpratę, kad pirmininkaujant poniai X, viską tvarko jos šeimos nariai. Atidarius balsavimo dėžę komisijos nariams, buvo leista tik išrūšiuoti lapelius. Tame procese dalyvavo pirmininkės sūnus. Vėliau jis pasiėmė visus lapelius ir drauge su sekretore, savo seserimi, suvedinėjo reitingavimo duomenis. Sekretorė vienareikšmiškai komisijos nariams pasakė, jog ji jais (komisijos nariais) nepasitiki, yra įpratusi dirbti tik su broliu, todėl duomenis suvedinės jie abu. Kol jie suvedė duomenis, komisijos nariai tiesiog sėdėjo ir šnekučiavosi. 

Antrajame ture šiam planui sutrukdė atvykusi stebėtoja, nors prieš pat balsų skaičiavimą ji išvyko. 

Atitinkami asmenys buvo informuoti apie tai. Tačiau atėjo nauji rinkimai, o tiems komisijų nariams vėl leista vykdyti rinkimus. 

Koks yra pačios VRK požiūris į rinkimus – tokie ir rinkimai. Kita vertus, kaip jaustis doriems ir išties atsidavusiems komisijų nariams, nes tokių yra dauguma, kurie įdeda labai daug darbo, laiko ir pastangų, kad viskas vyktų sklandžiai? 

Neimkite pavyzdžio iš tų medžių, net jei kotas ir medinis, jis nebūtinai bus medis!

„Valstiečių laikraščio“ pieš.