Vasario 9-ąją Palūšė vėl pakvipo stintelėmis: ir ką tik pagautomis, šviežiais agurkais kvepiančiomis, ir keptomis, kurių visi skubėjo paragauti. Būta ir iš medžio drožtų, ir molinių, ir kalvių sumaniai iškaltų. Garuojantys katilai ir keptuvės, šauni tradicinių amatų dirbinių ir žuvies mugė bei linksma muzika priviliojo gausybę ignaliniečių ir svečių. Šiemet, ko gero, šventės dalyvių buvo daugiau, nei bet kada anksčiau. Tam buvo ir oras palankus.

Link stintelių žvejybos vietos ledu  traukė būriai žmonių. Šventėje „Trauk stintelę“ apdovanoti sėkmingiausi žvejai (beje, žvejojo net NATO pajėgų Lietuvoje kariai olandai), geriausi ledo ritulio žaidėjai, turnyro prizininkai, varžytuvių dalyviai. Žuviene visus vaišino iš žuvėjų krašto į svečius atvykę šilutiškiai. Pasirodymą su tarnybiniais šunimis surengė Ignalinos pasienio rinktinės kinologai. Koncertavo liaudiškos muzikos kapela „Linksmuolė“,  atlikėja Violeta Cvirkaitė-Bendelston (beje, rašytojo Petro Cvirkos proanūkė) iš Visagino, grupės „Arbata“ lyderis  Andrius Zalieska-Zala. Veikė fotografijų paroda. Nespalvotos – surinktos iš archyvų, spalvotų autorius – Algirdas Panavas. Vaikai  linksmai skriejo rogutėmis kalvaratu, piešė ant sniego ir galėjo pajodinėti arkliuku.  

Kiekvieną žiemą ant Lūšių susirenkantys žvejai traukia valkšnas ir senoviniu būdu – sukdami vadinamas „bobas“, ir šiuolaikiškais įrenginiais su varikliais. Ruošdami eketes, po ledu suleisdami tinklus žvejai plušo nuo ankstyvo ryto ir tik apie vidurdienį, apsupti gausaus stebėtojų būrio, ėmė traukti tinklus. Kol tinkluose sužibo pirmosios sidabriškos stintelės, visiems teko gerokai palaukti. Tačiau žiūrint, kaip sumaniai žvejai tvarkosi su nesibaigiančia tinklų valkšna, nuobodu tikrai nebuvo. Laimikis buvo neblogas, agurkais kvepiančiomis žuvelėmis prekiauta čia pat ant ledo. Ežerinė stinta, arba stintelė – tai vienas iš ledynmečio reliktų, aptinkamų giliausiuose Lietuvos ežeruose (Lūšiuose, Asalnuose, Tauragne…). 

Svečiai ir bendruomenės atstovai uždegė šventės laužą, šaunieji kalviai patrankos šūviu paskelbė jos pradžią. Visi buvo kviečiami pasimėgauti žiemos malonumais, pasigrožėti Ignalinos krašto tautodailininkų ir amatininkų kūriniais. Reginių, gardžių kepamo ir verdamo maisto kvapų ir geros nuotaikos Lūšių pakrantėje ir ant paties ežero netrūko.

Šventėn  susirinkusius pasveikino ir bendrai organizuojamu populiariu renginiu pasidžiaugė Seimo narys Gintautas Kindurys, rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direktoriaus pavaduotojas Sigitas Žvinys, Ignalinos seniūnas Jonas Polito, Palūšės bendruomenės pirmininkas Arvydas Gaidelis. Visi jie džiaugėsi, kad garsas apie šią šventę vis plačiau sklinda po Lietuvą, o Palūšės stintelės vis labiau garsina kraštą. Buvo pagerbtas vyriausias Palūšės žvejas ir žuvienės virimo meistras Stanislovas Rastenis. Tai jis geriausiai išmano senąjį stintelių gaudymo būdą ir kasmet dalija savo patarimus. Dovanas žvejams ir prizus varžybų nugalėtojams įsteigė Palūšėje įsikūręs ir sėkmingai veiklą plėtojantis Aukštaitijos verslo centras.

Į svečius pas ignaliniečius atvyko šauni Šilutės krašto bendruomenės komanda. Šilutiškiai virė žuvienę ir ja vaišino visus šventės dalyvius. Šis susitikimas organizuotas, įgyvendinant Ignalinos rajono Vietos veiklos grupės tarpteritorinio bendradarbiavimo projektą „Žvejybos paveldo puoselėjimas: nuo ežerų iki jūros“. 2018 m. grupė ignaliniečių viešėjo Šilutėje ir dalyvavo Žuvienės virimo čempionate. Dabar maloniai sutiko bičiulius ežerų krašte. Šilutiškiai taip pat rodė edukacinę programą „Nėginių bučiukų pynimas“. Bučius – tai žuvims gaudyti iš vytelių nupintas pailgas krepšys, kurio nupjautas galas užkemšamas žolių ryšuliu arba iš skalelių surištu dangteliu. Tai labai senas, iš akmens amžiaus išlikęs žuvų (ungurių, nėgių) gaudymo būdas.

Šventėje vyko prekyba. Buvo galima akis paganyti apžiūrint įvairiausius keramikos dirbinius, kalvystės darbus, veltinio gaminius: apavą, pirštines, šalikus, kojines, suvenyrus. Žmonės dairėsi stintelių, pirko ir rūkytą žuvį, ūkininkų mėsos gaminius, kepinius ir skanėstus. Šventės pabaigoje prekeivių prekystaliai praktiškai buvo tušti, todėl namo visi išvyko su dar platesnėmis šypsenomis, negu atvyko. Oras šventei, kaip minėta, buvo palankus, todėl galėjai lig valiai smagiai pasibūti, gražia žiema pasidžiaugti. 

Šiais metais liepą Palūšė dar sulauks festivalio „Galapagai“, o rugpjūtį vėl kvies „Palūšės regata“. Planuojama ir nemažai kitų bendruomenės renginių.

J. Baltakio ir A. Panavo nuotr.