Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vasario 21 d. priėmė nutartį byloje dėl žalos (negautų pajamų) atlyginimo dėl nesąžiningos konkurencijos. Byloje nustatyta, kad atsakovė panaudojo ieškovės projekto idėją, kuri buvo Lietuvoje įgyvendinta ir veikianti. Šalių derybos vyko dėl to, jog ieškovė siekė parduoti, o atsakovė – nupirkti teises į projektą bei svetainę; dar iki ketinimų protokolo parengimo atsakovės darbuotojas 2014 m. spalio 30 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovės vadovą dar kartą patvirtindamas, jog dėl projekto pardavimo susitarta, nurodydamas, kad jis perims projektą, ir prašė prijungti jį prie „Google analytics“ ir „Google adwords“ duomenų bazių tam, kad galėtų matyti ieškovės veiklos duomenis. Gavęs patikinimą, kad projektas bus perkamas, ieškovės vadovas 2014 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku nurodė, jog atsakovės darbuotojas jo prašymu bus prijungtas prie „Google analytics“ duomenų.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad, vertinant ikisutartinį pasitikėjimą, turi būti vertinami šalių pasiekti susitarimai dėl sandorio sąlygų, derybų trukmė, derybų intensyvumas, sandoriui sudaryti svarbios informacijos atskleidimo faktai, raginimas atlikti tam tikrus parengiamuosius sandoriui sudaryti veiksmus ir kt. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma (šalių derybos truko pakankamai ilgą laiką, buvo pasiektas susitarimas dėl kainos, ieškovei buvo tvirtinama, kad atsakovės valdyba yra apsisprendusi įsigyti projektą, ir kt.) suponuoja išvadą, kad ieškovė buvo įgijusi ikisutartinį pasitikėjimą atsakove, todėl tikėdama, kad sutartis bus sudaryta, suteikė atsakovei atitinkamus prisijungimo duomenis.
Derybų metu gali būti tokių situacijų, kai svarbu atskleisti kitai šaliai ne tik informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, bet ir papildomą informaciją, kuri šaliai turi tam tikrą komercinę (gamybinę) vertę vien dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ši informacija nėra viešai prieinama. Pažymėta, kad apskritai nėra bendro pobūdžio konfidencialumo pareigos: ši pareiga atsiranda arba dėl to, kad pačios šalys tam tikrą suteikiamą informaciją įvardija kaip konfidencialią, arba dėl to, kad ši prievolė egzistuoja priklausomai nuo atskleidžiamos informacijos pobūdžio ar pačių šalių padėties.
Derybų šalys, ikisutartinių santykių stadijoje nesudariusios konfidencialumo sutarties ir nesant išimtinių informacijos apsaugos teisių, bendriausia prasme neturi konfidencialumo pareigos. Tačiau tokiais atvejais, kai viena šalis aiškiai pareiškia kitai šaliai, kad derybų metu pateikiama informacija yra konfidenciali, tai tokią informaciją sutinkanti priimti šalis netiesiogiai išreiškia savo sutikimą jai suteikiamą informaciją traktuoti kaip konfidencialią. CK 6.164 str. 1 dalies nuostatos nurodo, kad jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi šią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu nepaisydama to, ar sutartis sudaryta. Tam tikrais atvejais konfidencialumas gali būti aiškus ir neabejotinas net nenurodžius, kad informacija yra konfidenciali. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją. Teisėjų kolegija konstatavo, kad vien tai, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo, savaime nereiškia, kad atsakovė turėjo teisę be ieškovės sutikimo panaudoti savo tikslams gautą konfidencialią informaciją.
Be to, pasisakyta, kad atsakovė, atsižvelgdama į savo veiklos rodiklius, neįrodė, kad jos faktinis turtinės padėties pagerėjimas yra mažesnis nei ieškovės prašoma nuostolių suma, todėl pripažintina, kad teismai ieškovės patirtos žalos dydį pagrįstai nagrinėjamoje byloje nustatė vadovaudamiesi fiksuota sutarties kaina ir ieškovės išlaidų teisinėms konsultacijoms suma.
Informacijos šaltinis: www.teise.pro.lt
Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite tiesiogiai siųsti „JURISTAI24.LT – teisinės paslaugos ONLINE“ elektroniniu paštu info@juristai24.lt.Dėl privačios konsultacijos, dokumentų parengimo ar kitų teisinių paslaugų galite tiesiogiai kreiptis į JURISTAI24.LT juristą Eugenijų Gaščenką telefonu 8 624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.
Pastaba. JURISTAI24.LT teisės naujienų skyrelyje talpinamos informacijos atžvilgiu yra informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius.
Daugiau informacijos interneto tinklalapyje www.juristai24.ltir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/juristai24.lt.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!