Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su visa gaisrininkų komanda mero rinkimų išvakarėse lėkė į Ignaliną gesinti gaisro. Bet malkų tiek buvo primesta, kad, kaip jau žinome, gaisro užgesinti nepavyko.

Taigi, Ignalinoje apsilankęs A. Veryga aiškino, kad niekas ligoninių uždarinėti nesiruošia, o Ignalinoje tai jau jokiu būdu, ir jis niekada nesakęs, kad kokia nors ligoninė bus uždaryta, ir tokios kalbos esančios politinių varžovų melas.

Surinkite „google“ žodžius „žada uždaryti ligonines“, ir skaitykite – sužinosite, kas planavo uždaryti apie 15 rajonų ligoninių, kokias ligonines buvo numatyta uždaryti ir kada tai buvo ketinama padaryti („ligoninių tinklo pertvarka nukeliama po savivaldos rinkimų“), ir patys spręskite, ar melavo ministras Ignalinoje, sakydamas, kad niekada nesakė to, ką parašė žurnalistai, ar ne, ir ar teisingai suprato „pertvarkos nukėlimą“ rinkėjai.

Tegul būna taip, kad nemelavo, ir Ignalinos ligoninės niekas nenorėjo uždaryti, tik joje ketinta palikti vienintelį – slaugos skyrių (irgi galite apie tai pasiguglinti). Tik nežinau, kuo tokia „pertvarka“, kitaip tariant, ligoninės pavertimas „bogadelnia“, skiriasi nuo uždarymo. Užtat žinau, kad dauguma taip ir suprato ministro pažadus, ir mero rinkimuose balsavo tikėdamiesi, kad kitai partijai priklausantis žmogus išgelbės juos nuo „pertvarkos“.

Ligoninė – tai ne visi ministro darbeliai, dar ne visos „malkos“. Prisiminkime jo „vaistų politiką“, kai buvo pradėta kas trys mėnesiai keisti kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kai žmones prievarta pradėta gydyti ne geriausiais, o pigiausiais vaistais, visai nežiūrint, tinka konkretus vaistas žmogui ar ne.

Pasiremsiu savo patirtimi. Mūsų šeimoje vaistai „nuo spaudimo“ vienam tinka bet kokie, kuriuos A. Veryga paskelbia kompensuojamais, kitam – vieni tinka, o kiti jau ne, nepaisant visų sveikatos ministro pliurpalų, esą koks čia skirtumas, visur veiklioji medžiaga ta pati.

Šiek tiek į šoną nuo vaistų temos, bet nenutolstant nuo A. Verygos. Jis sakosi gerti metęs (negeriantis) prieš 15 metų, bet įdomu būtų sužinoti, ką jis tada labiausiai mėgo? Manau, maukė „rašalą“, pagal įsitikinimus, kad veiklioji medžiaga visur, pradedant „vaisiuku“ ir baigiant brendžiu, vienoda.

Taigi, vienam mūsų šeimoje tą ketvirtį ministro palaiminimu į kompensuojamųjų sąrašą įtraukti vaistai netiko. Ką tokiu atveju belieka daryti? Anksčiau, kai kompensuojamųjų sąraše būdavo keli pavadinimai, galėjai rinktis. Dabar pasirinkimo nebeliko: nori gerai jaustis – mokėk visą kainą.

Štai koks rūpestis žmonių pinigine. Dar vienas pavyzdys. Išrašė man kompensuojamus vaistus. Nebrangūs, mėnesiui euras trisdešimt. Bet jie daliai ligonių turi šalutinį poveikį: toks silpnumas apima – vis nuo lovos iki stalo gali nueiti.

Prisiminiau, kad žiniasklaida beveik prieš dvejus metus apie naujus inovatyvius vaistus rašė, kurie jau ir Lietuvoje kompensuojami. Paguglinau, susiradau: taip, kompensuojami, sprendžia jau ne šeimos gydytojas, o specialistas, kitaip tariant, konkrečios ligos gydytojas. Dar paguglinau, ir sužinojau, kad anksčiau taip buvo, bet A. Veryga naują tvarką įvedė: dabar tie vaistai skiriami ne pagal sveikatos būklę, o tik tam tikro amžiaus sulaukusiems (žinoma, jeigu jie sulaukia) ligoniams. Girdi, taip padaryta, norint užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Buhalteriai geriau žino, kokių vaistų kam reikia.  

Tie vaistai kainuoja du eurus. Tik jau ne mėnesiui, o dienai. Bet jeigu nori gyventi – mokėsi. Ir kai aš girdžiu, kaip sveikatos ministras šneka, kad jis skatina žmones pirkti pigesnius vaistus, rūpindamasis jų pinigine, aš manau, kad pinigine jis tikrai rūpinasi, bet tik ne sveikata. Ir ne sveikatos ministru jį norėčiau vadinti, o mirties ministru.

O kieno pinigine A. Veryga rūpinasi – čia jau didelis klausimas. Pasakysiu vien tik apie mūsų šeimą: po visų „atpiginimų“ mes vaistams išleidžiame bent dvigubai daugiau, negu anksčiau. Tad piniginė tikrai pilnėja, bet ne mūsų, o farmacininkų.

Tai ar iš tikrųjų taip išeina: ministras rūpinasi ne žmonių, o farmacininkų kišene? Kaip sakoma, yra ir tokia nuomonė, bet aš netvirtinu, kad ji teisinga. Kiekvienas gali pats nuspręsti, kam A. Veryga tarnauja.

A. Veryga įeina į profesionalų vyriausybę. Sakoma, kad ir politikai, ir „profesionalai“, atsidūrę valdžioje, žiūri savo interesų. Politiko amatas – būti valdžioje, todėl jis stengiasi elgtis taip, kad žmonės ir kitą kartą už jį balsuotų, tad dirba ne tik sau, bet ir žmonėms. Tuo tarpu profesionalas tokiam neišrinkimo atvejui stengiasi apsirūpinti šilta vieta. Kas gali paneigti, kad A. Veryga ne šiaip sau įvedinėja tokią tvarką, kad žmonės būtų priversti pirkti vaistus už visą kainą ir taip krautų pelną farmacininkams, o elgiasi taip tikėdamasis, kad šie atitinkamai atsidėkos jam geromis pareigomis? 

Girdėjau šnekant, kad A. Veryga yra konservatorių siųstas sugriauti „valstiečių“ partiją, nes kadaise jis buvo Andriaus Kubiliaus patarėjas. Manau, nesąmonė. Bet jeigu tokia „sveikatos“ politika tęsis, tada, kaip parodė mero rinkimai Ignalinoje, jau po kitų Seimo rinkimų gal sužinosime, kas gi buvo tas A. Veryga, kuriam „valstiečiai“ gali dėkoti, kad rinkėjai nusisuko nuo jų.

Romo Jurgaičio nuotr.