Skip to content

Namams tobulumo suteikti galintis baldininkas

Lina RAGINYTĖ

Trylika metų nestandartinius baldus gaminantis Egidijus Gruodis sako, kad jo sėkmės paslaptis – kartais net ir su kaupu išpildomi klientų pageidavimai. Gaveikėnų kaime, nuomojame baldų gamybos ceche verslą įkūręs vyras pasirengęs padėti kiekvienam, ketinančiam savo namuose suderinti jaukumo, praktiškumo, estetikos, kokybės ir kainos santykį.

Jeigu jums kas nors pasakys, kad gyvenimą visada reikia skrupulingai planuoti – neskubėkite tuo aklai tikėti. Kartais užtenka netrukdyti sau pačiam ir leisti būti nešamam srovių ten, kur, jų manymu, jūsų labai reikia.

Šios dienos herojus – baldininkas Egidijus Gruodis – puikus pavyzdys to, kaip pats gyvenimas sugriauna įsitikinimus, taisykles ir pastato žmogų į jam paruoštą vietą.

Utenoje gimęs ir augęs vaikinas net pagalvoti negalėjo, kad išmaišęs Lietuvą, jis nutūps mažame miestelyje, ras čia savo gyvenimo moterį, sukurs šeimą ir… bus sėkmingu vyru.

Baigęs verslo vadybos studijas Utenoje, Egidijus suprato, kad toks darbas – ne jam. Rankos linksta kažkur kitur. Tad iškeliavo vyrukas laimės, ką ten laimės – tiesiog veiklos ieškoti į sostinę. Iš pradžių jis įsidarbino langus gaminančioje ir montuojančioje įmonėje. Neprilipo. Tada, neturėdamas žalio supratimo apie baldus, jis įsidarbino baldus gaminančioje įmonėje. Čia Egidijus išmoko skaityti ir pats braižyti brėžinius, po truputį įgijo patirties ir jau pradėjo mėgautis savo darbo rezultatais, kai užgriuvo 2008 m. krizė ir įmonė pradėjo byrėti. Egidijus pasijuto gavęs spyrį daryti sprendimus, rizikuoti ir su kolega ėmėsi savo verslo.

Iš pradžių, sako Egidijus, buvo labai sunku, jau vien dėl to, kad sostinėje mokesčiai nežmoniškai dideli, patalpų nuoma kosminė, tad buvo labai sunku tiesiog išgyventi. Bet vyrai sukosi.

Tačiau viskas vyko taip, kaip turėjo vykti. Grįžkime į Egidijaus vaikystę. Nors jis – uteniškis, bet Ažvinčiuose, Kazitiškio seniūnijoje, gyvena jo seneliai. Visos Egidijaus vasaros praeidavo kaime, mirkstant vandenyje ir gaudant laimikius. Tokių kaip jis – kaime buvo ir daugiau. Tad būryje prikrėsdavo išdaigų, o ilgomis naktimis prie laužų, kuriant jau vyriškus verslo planus, atsirasdavo vietos ir romantiškiems pašnekesiams, ir merginoms.

Būtent tada jo mintis ir protą užvaldė daili mergina iš Kazitiškio. Užsimezgusi meilė Egidijų parviliojo iš sostinės į Ignaliną.

Ignalinoje vyras tos pačios veiklos ėmėsi vienas pats. Pradžia nebuvo lengva. Tačiau geriausia reklama – iš lūpų į lūpas. Dabar vyras įregistravęs individualią veiklą, turi du darbuotojus.

Per 13 metų įgyta patirtis Egidijui leidžia jaustis ramiai ir patikimai. Jis puikiai orientuojasi rinkoje, vykdo įvairius užsakymus.

Iš pradžių nuvyksta pas užsakovus, apsitaria, įvertina situaciją, tada renkasi formas, spalvas, o paskui derina kainą. Didžiąją kainos dalį sudaro išsirinktų medžiagų kokybė. Egidijus pasakoja vieną nutikimą. „Kartą kreipėsi moteris dėl komodos. Primečiau kainą – kažkur 200 Eur. Ji pasipiktino, kad parduotuvėje matė už 60 Eur. Po dviejų mėnesių vėl ji skambina ir prašo suremontuoti jos nusipirktą komodą, nes išlūžo stalčiai. Žmonės negalvoja apie daiktą, jiems tik tą akimirką rūpi kaina. Bet juk didžioji dauguma masinės gamybos daiktų gaminami iš pačių prasčiausių medžiagų. Tad ar jums geriau vieną brangesnį, tarnausiantį tikrai daug metų daiktą įsigyti, ar kas tris mėnesius remontuoti, kas yra labai sudėtinga, o po metų išvis reikia naują pirkti. Galvokite. Lygiai taip pat ir su kitais baldais, kai po savaitės išlūžta stalčiai, durelės ir pan. Kaip tu sureguliuosi dureles, kai pati spintelė įstrižai pagaminta. Todėl remonto darbų imuosi ypač retai, nes tai labai sudėtingas ir beprasmiškas darbas. Tarkim, mes baldus gaminame iš tokių medžiagų, kad stalčius laisvai išlaiko 30 kg svorį. Nesubyra į šipulius dugnas, neišlūžta bėgeliai.

Kitas dalykas, mes atėję gaminti kokio nors baldo (spintos, prieškambario, virtuvės ar vonios), patariam žmogui, kaip padaryti taip, kad būtų patogu, praktiška. Kad žmogus galėtų maksimaliai išnaudoti baldą ir turėtų tik minimaliai sukti galvą dėl priežiūros. Visada rekomenduoju užpildyti visą erdvę, be tarpų tarp lubų ir grindų ir be jokių skylių nešvarumams kauptis. Taip, klientai turi fantazijos, bet beveik viską sugebame išpildyti“, – teigia Egidijus.

Paprastai verslininkai dažniausia pažeria gausybę priekaištų ir pretenzijų politikams, valdžiai… ar likimui. O Egidijus sako, kad jis neturi jokių pageidavimų. Klientų yra, darbas pakankamai ramus, tad jis į viską žiūri kur kas paprasčiau.

Tik nepamanykite, kad nebūna debesuotų diena. Vyras sako, kartais labai pavargstantis ir net svajojantis mėnesiui, kitam užlipti… ant stogo. Anksčiau jis dengęs stogus skiedromis, turi ir įrangą skiedroms gaminti. Pasiilgsta jis kitokios veiklos.

Nežinomos upės srovės atplukdė Egidijų į Ignaliną, bet ar jos išpildė ir jo norus? „Aš jaučiuosi puikiai. Jei turi svajonę, užtenka žengti žingsnį pirmyn ir netrypčioti kaustant abejonėms, tada viskas bus gerai“, – patikino pašnekovas.

Patenkintų klientų, rekomenduojančių jį kitiems – į valias, šalia puiki žmona Irena, dirbanti reabilitacijos ir sveikatinimo srityje Ignalinos ligoninėje, dvi dukros. Laimę rieškučiomis galima semti ir gyvenant mažame miestelyje, jei tik nori.

Ignalinos TV ir E. Gruodžio asmen. archyvo nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!