Kas antras šalies (51 proc.) gyventojas ilgesniam laikui palikdamas namus baiminasi vagysčių, 49 proc. nerimauja dėl gaisro pavojaus, o kas trečias (31 proc.) jaudinasi, kad nebūtų aplietas kaimynų. Tokius duomenis atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ sausio mėnesį atlikta reprezentatyvi apklausa. 

Apklausą iniciavusios bendrovės atstovų teigimu, į akis krenta faktas, kad turto saugumu labiau susirūpinę rajonų centrų ir mažesnių miestelių gyventojai, tuo tarpu didmiesčių gyventojai, ypač jaunesni, būstą ilgesniam laikui palieka kur kas ramiau. Tokių, kurie teigia jokių grėsmių neįžvelgiantys, visoje šalyje yra maždaug 13 proc.

Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, per praėjusius metus užfiksuotos 1983 vagystės įsibraunant į gyvenamą patalpą – ir tai 23 proc. mažiau nei 2017 m. (2590 vagysčių). Nors vagysčių skaičius šalyje mažėja, ilgapirščių įsibrovimo vis dar baiminamasi labiausiai.

„Kas antras žmogus išvykdamas kad ir ilgajam savaitgaliui baiminasi, jog gali būti apvogtas būstas. Tai suprantama, mat šventės ir atostogos – pats darbymetis vagims. Mūsų duomenimis per ilguosius savaitgalius, šventines dienas vagysčių padaugėja vidutiniškai 28 proc. Tiesa, pagal vidutines žalas vagystės nėra didžiausius nuostolius atnešanti nelaimė“, – sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

Pasak jos, nuostolių prasme skaudžiausia nelaimė – gaisras. Tai grėsmė, turtą sunaikinanti labai greitai ir negrįžtamai. 

„Gaisras tikrai viena negailestingiausių nelaimių galinčių palikti gyventojus ne tik be turto, bet ir be gyvenamosios vietos. Nors vidutiniai nuostoliai gaisro atveju yra 7500 eurų, tenka administruoti ir itin skaudžius atvejus, kai atlyginamos ir šimtus tūkstančius eurų siekiančios žalos“, – aiškina ji.

D. Strazdienės teigimu, tai, kad 23 proc. gyventojų baiminasi gamtos stichijų – pastaraisiais metais išryškėjusi tendencija. Vien pernai BTA išmokėjo daugiau nei 300 tūkst. eurų gamtos stichijų nuostoliams atlyginti ir tai 12 proc. daugiau nei 2017 m. 

„Baimė rasti gamtos stichijos apgadintus ar sugriautus namus ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai Lietuvą viena po kitos užklupo didelės audros, liūtys ir škvalai. Žmonės tokią riziką pradėjo vertinti kur kas realistiškiau“, – sako D. Strazdienė.

Apklausos duomenimis, labiausiai būsto saugumu susirūpinę 25–35 metų žmonės, o ramiausiai jaučiasi patys jauniausi respondentai. Grėsmėms itin jautrūs ūkininkai, o gaisro ir gamtos stichijų labiau bijo moterys. 

Dalios Strazdienės teigimu, vienas iš pagrindinių būdų, užsitikrinti, kad namai ir turtas išvykus bus saugus, – draugiška kaimynystė bei kasdien atsakingai prižiūrimi namai.

„Vienas geriausių būdų apsaugoti turtą nuo ilgapirščių – saugi kaimynystė. Šalia gyvenantys atidūs žmonės turi didžiausius šansus pastebėti, jei nutinka kažkas negero, ir apie tai laiku informuoti jus bei tarnybas. Kita vertus, nuo užliejimo ar potencialaus gaisro namus apsaugoti galite tik jūs patys: ne tik apdrausdami turtą, bet ir kruopščiai prižiūrėdami elektros instaliaciją, vandentiekio vamzdynus, nepalikdami įjungtų prietaisų, stebėdami ar nėra kitų grėsmės ar netvarkos šaltinių“, – primena ekspertė.

Boris KUZMAS
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas