Skip to content

Bus Lietuva, bet be lietuvių

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Gal dar neįrašys manęs į Lietuvos priešų ir Maskvos draugų sąrašą už tai, kad buvusio SSRS vyriausiojo ideologo Mišos Suslovo žodžius iškėliau į rašinėlio pavadinimą. Pasiteisinimui dar pasakysiu, kad nenuveikiau nieko, jog M. Suslovo žodžiai išsipildytų.

Užtat žmonių, nuveikusių labai daug, turime į valias. Turime tiek, kad jau galime pradėti skaičiuoti, ko neturime. Pirmiausia – neturime muzikos. Nors ir visai nebeįdomus pasidarė „nacionalinis“ transliuotojas, keletą kartelių įsijunkime. Aš irgi kartais įsijungiu, žinias paklausau, nors tokios ten ir žinios, po jų neretai norisi sužinoti, kaip ten viskas iš tikrųjų buvo.

Bet aš apie muziką. Nesvarbu, apie ką bus laida, po jos būtinai skambės angliška muzika. Simboliška: po etnologo Liberto Klimkos pasakojimo lietuviškos dainos apie lietuvišką gamtą neberandama.

Gal kas paprieštaraus, girdi, lietuviška muzika prastesnė negu angliška. Bet, pirma, gerų lietuviškų dainų atrandama, kai to norima, tiesa, ko gero, ne daugiau kaip keturis kartus per metus – Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, na ir dar Liepos 6-ąją. 

O šiaip visa lietuviška muzika esanti prasta. Vienas toks veikėjas, interneto komentatorių nepagarbiai „Užpakalniu“ vadinamas, nepraleidžia progos pasityčioti iš laidos „Duokim garo“: girdi, kaimas. Nors ir daugiau tokių veikėjų yra, ir suprasti juos galima: taigi šioje laidoje net nemeniškos partizanų dainos dainuojamos.

Antra, jei jau lietuviškos dainos tokios prastos, kodėl „nacionalinis“ transliuotojas dainuoja tik angliškai? Itališkų dainų gerų nėra, prancūziškų? Kada tokias girdėjote? O vokiškai dainuojant ar apskritai kada nors esate girdėję?

Pirmiausia žmones reikia atpratinti nuo savo muzikos. Įvairiausiuose „projektuose“ ir konkursuose dainuoti lietuviškai – „fe“. „Ekspertai“ aiškina: jeigu mes, sakysim, „Eurovizijoje“ padainuosim lietuviškai – klausytojai nesupras, ką norėjome pranešti Europai. (Tarsi tos dainos, kurios į „Euroviziją“ važiuoja, apskritai kažką „praneša“).    

Tad jeigu jau sava – reiškia, prasta. Ir protėvių kalba irgi prasta. Tad, galima sakyti, savo kalbos jau beveik ir neturime. Jeigu anksčiau dar terminus, lietuviškus atitikmenis turinčius, bent radijas išsiversdavo, tai dabar šito vis mažiau. Senoliai virto senjorais. Neišgirsi sakant „Anglijos pasitraukimas“ – tik „breksit“. Jeigu nekalbėsime angliškai, aiškina visokie veikėjai, greitai nebegalėsime ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje susikalbėti.

Tik kaip Prancūziją ir jos Makrono politiką bevertintumėme, bet pabandykite nuvažiavę tenai angliškai su paprastais prancūzais susikalbėti. Bet čia tik tarp kitko.

Skaičiau tokią istoriją, turinčią įrodyti, kad Lietuvoje be anglų kalbos greitai neapsieisime. Važiavo vienas veikėjas iš oro uosto, ir vežė jį taksistas arabas. Kadangi tas veikėjas labai išsilavinęs, su arabu jis susišnekėjo angliškai. O ką tokiu atveju, klausia tas protingas veikėjas, darytų bukas lietuvis? O juk greitai, sako jis, į Lietuvą privažiuos kitataučių, nes Lietuvoje nebebus galinčių dirbti (įdomu, ką arabai Ignalinoje dirbtų), ir kaip su jais kitaip susišnekėsi – tik angliškai.

Bet juk taip jau buvo. Suslovo ir kitų veikėjų laikais irgi buvo sakoma, kad lietuviai turi mokytis kalbos, tik tada ne anglų peršama buvo, o rusų. Nes kitaip lietuviai negalėsią susikalbėti su tais, kurie atvažiavo į Lietuvą dirbti, gelbėti jos, nes pačioje Lietuvoje dirbti nėra kam. Ir skambėjo aplinkui: „Kalbėk rusiškai“.

Greitai girdėsime: „Kalbėk angliškai“?

Visko gali būti, juk sakoma, kad Lietuva – žemės ūkio kraštas. Tiek turime veikėjų, norinčių, kad Lietuva būtų be lietuvių, kad jais vietoj mėšlo laukus patręšus bulvės turėtų labai gerai augti. Kad nebūčiau apkaltintas smurto skatinimu, pridursiu: tręšti reikėtų po natūralios tų veikėjų mirties. Bet juk būtų vėlu.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!