Dabar Lietuvos politiniame gyvenime šioks toks apsiraminimas stojo. Politinis gyvenimas – tai, apie ką žurnaliūgos kasdien pliurpia Ne, apie prezidento rinkimus purvasklaida dar daug šneka, bet kažkodėl ši tema taip nusibodo, gal kad per trumpą laiką labai nuvalkiota, kad žmonėms nebeįdomi tampa. Apskritai žmonėms daug kas nusibodę, bet juk galima juos įtikinti, kad tai jiems labai svarbu, nes tai politinis gyvenimas…

Tad gal tymai, kaip ir apskritai žmogui sveikata, dabar svarbesnė tema – pagal sergamumą sėkmingai lenkiame Europą. Bent vienoje srityje pirmaujame, ir ne tik Europos, bet ir kitas šalis. Dar truputį pasistengsime, ir pirmausime Afrikoje.

Ir teisingai tauta daro, kad nuo tymų ir kitų ligų nesiskiepija. Reikia farmacijos kompanijas paremti. Čia kai kas bando aiškinti, kad tai vaistų gamintojai yra už skiepijamasi, nes tai jiems pelninga. Didelė nesąmonė. Farmacininkams labiau patinka ne skiepus, o vaistus gaminti, pelnas didesnis.

Netiesa? Bet juk skiepai – jie kai kurie kartą ar du per visą gyvenimą, kiek čia už tai paimsi? O vaistai – kai jau susirgai, nuolat tabletukes ar lašeliukus pirkti reikia, ir mokėti už juos tiek, kiek prašo. Net tie, kurie šienu, kaip jie sako, žolelėmis gydo, ne už dyką tai daro, ne iš meilės artimam, o iš meilės pinigams.

Taigi, vaistai geriau, negu skiepai. Ir dar tie vaistai turi būti tokie, kad apgydytų, bet visiškai neišgydytų. Taip sakant, palaikytų, geriausiai už piniginės. Kiekvienas pasveikti nori, tai neretai vien ta viltimi ir gyvena, o ne vaistais. Bet vis tiek juos perka. Štai kur biznis. O skiepai – iš jų turtų nesusikrausi…

Todėl labai gerai, kad valdžia nusprendė priverstinio skiepijimosi neįvesti. Už tai aš ją, kaip kaimynas sako, „gerbiu“. Ne už atsisakymą, po už tai, kad nuostabus argumentas buvo išsakytas: ankstesnės valdžios to nepadarė, tai nėra ko ir dabartinei spurdėti. Ar ne pirmą kartą dabartinė valdžia pasakė, kad ankstesnės valdžios gerai darė.

Ir dar. žinoma, žmogaus teises buvo prisimintos. Jos visada prisimenamos, kai reikia kokį nors sprendimą pateisinti. O tų teisių gynėjai visada pasirengę ką nors nuo ko nors apginti, nes visokios teisės šiais laikais irgi yra labai geras biznis, gal net už farmaciją geresnis: nei daryti ką reikia, nei, sakysim, su automatu lakstyti – tik turėti gerai išmiklintą liežuvį.

Sveikatos ministras „argumentavo“, kad žmones ne versti reikėtų. o įtikinėti. Patikėčiau ministro kalbomis, jeigu jis bent vieną žmogų įtikintų – Seimo „fizruką“, tą patį, kuris jau tiek apie skiepų žalą primelavo, kad visus didžiausius Lietuvos melagius pralenkė. 

Bet kažkodėl ministras to nė nebando padaryti. Gal kad kai kam gerai nuo to, kad privalomo skiepijimosi nebus – bet čia patys spręskite. Štai, sakysim, „fizrukas“ anksčiau visokių sveikatingumo mokyklų buvo pristeigęs, norėdamas savo idėjas plačiau paskleisti, o nuolat besisveikatinančių, tų, kurie daugiau negu proto turi laisvo laiko ir pinigų, pinigus savo kišenę surinkti, apie tai daug kas yra girdėjęs. 

Išrinktas į Seimą, jis tarsi privalėjo to verslo atsisakyti. Ne už dyką juk, ne, kaip sakoma, iš idėjos jis žmones eketėje gydė. Nors – Lietuvoje kokio nors verslo atsisakyti labai paprasta: žmonai arba vaikams perduoti, ir esi švarus.

Apskritai nesuprantu, kodėl Lietuvoje, jeigu tik kas, tuoj norima drausti ir bausti. Švelniau su žmonėmis reikėtų, paprasčiau. Kad ir dėl tų skiepų – gal užtektų išleisti įstatymą, kad

visi, susirgę ligomis, nuo kurių galima buvo pasiskiepyti, už gydymą susimokėtų patys. Na, dar dalį galėtų „fizrukas“ sumokėti.

Bet juk visiems gyventi reikia. Kaip ten vienas politikas sakė: jeigu jau vagi, leisk ir kitiems bent truputėlį pasivogti.