Sėdžiu sekmadienį, pusryčiauju. Radijas įjungtas, viena ausimi žinių (ne žy-y-ynių) klausausi. Girdžiu, kad norint turėti sveikatos, reikia atsisakyti druskos, cukraus, mėsos, visokio greito maisto, o vietoj viso to valgyti riešutus. 

Greitai išgeriu saldintą arbatą ir nuryju paskutinį sumuštinio su dešra kąsnį. Riešutų nevalgau, nes jei riešutus pirkčiau, pensijos tik pusei mėnesio užtektų. Ir čia suprantu, kad ne veltui pas mus tiek apie dalinį badavimą kalbama: dietologai prie mūsų pensijų prisitaiko, kad galėtumėm vieną dieną riešutus valgyti, kitą – pasninkauti, ir taip visą mėnesį ištemptumėm.

Bet paskui dar išgirstu, kad norint turėti sveikatos, reikia gryname ore vaikščioti. Būtinai kasdien, ir bent po pusvalandį, o dar geriau – po valandą. 

Ir čia pagalvoju: o gerai būtų visus tuos dietologus ir šiaip sveikuolius išsiųsti į Sibirą medžių kirsti. Ten ir gryname ore daug laiko praleistų, ir kedro riešutų vietoj mėsos pavalgytų. Sveiki būtų. Ana valdžia ne šiaip lietuvius į Sibirą vežė, o sveikatos jiems linkėdama, „a ne“?

Bet radijo žinios tuo nesibaigė ir dar išgirdau Lietuvai labai aktualią žinią, kad vienas lenkų generolas, prieš du su puse šimtmečio labai pasižymėjęs Amerikos nepriklausomybės kovose, buvęs ne vyras, o moteris, ir kad mokslininkai tai jau nustatė, antrą kartą iškasę jo palaikus. 

Matyt, speciali komisija buvo sukurta. Matote, ne vien Lietuvoje komisijos sudarinėjamos, nėra ko čia mūsiškių seimūnų peikti.

Prisiminęs komisijas, prisiminiau per tą patį radiją girdėjęs, kad Žemės ūkio ministerija jau pradėjo keltis į Kauną. Kad Vilniuje ji prastai dirbo, nes iki šiol buvo toli nuo liaudies, o dabar priartės ir žemės ūkio reikalai pagerės. 

O štai specialistai, sakė kažkoks per radiją šnekėjęs irgi specialistas, nuo to nenukentės, jie galės iš Vilniaus į Kauną važinėti, ir kelionės laikas jiems į darbo laiką įskaitomas bus, Ir dar persikėlimas leis valdžiai pinigų sutaupyti.

Kadangi aš nieko tuose dalykuose neišmanau, tai nesupratau, kaip nenukentės ministerijos darbas, jeigu pusę jo laiko specialistai traukinyje praleis. Jeigu visą darbą per pusę dienos galima nudirbti, tai gal geriau reikėjo pusę specialistų atleisti?

Ruso Krylovo pasakėčios apie kvartetą necituosiu. nes jis rusas, o rusai, žinia, viską blogai daro ir šneka. Nors pasakėčia ir ne apie žmones, o apie žvėris. Ir nėra ko norėti, kad žvėrys groti mokėtų. Net beždžionės (tikiuosi, rasizmu dar manęs nekaltins). 

Nieko necituočiau, jeigu ne neseniai perskaityti vieno praėjusio amžiaus Vakarų rašytojo žodžiai: jeigu viešnamis pradėjo nuostolingai dirbti, ne lovas perstumdyti reikia, o „mergaites“ keisti.

O mūsų valdžia Žemės ūkio ministerijoje žada specialistus išsaugoti. Kadangi aš, kaip jau sakiau, ne iš tų specialistų, tai kažkodėl manau, kad geri specialistai jau Vilniuje darbą susirado. Taigi aišku, pradžioje valdžia gal ir mokės už važinėjimą, bet kas bus po metų ar kitų, jokia Palmyra nepasakys. Tie gi, kurie tik popieriukus iš vienos vietos į kitą kilnoti moka, liks. Jie jokios teisybės – kodėl turi pusę darbo laiko traukinyje praleisti – neieškos, jie gerai žino, kad pas mus, jeigu vieną dieną darbe ieškai teisybės, tai kitą dieną jau ieškai naujo darbo… Vėl mano mintys kažkokios neteisingos…

Šiaip žmones, kuriems patinka darbas, kuriame dirbti nereikia, galima suprasti: iki pensijos pailsėti reikia, darbe nepavargti, nes kai išeisi į pensiją, reikės dirbti, kad galėtum pragyventi. Ypač jeigu norėsi riešutais maitintis.

Čia aš vėl tą per radiją girdėtą lenkų generolą, neva vyrą, neva moterį, prisiminiau. Sakau, gal ne šiaip sau tokią žinią per radiją paskelbė. Gal į ateitį žiūrima, gal ir pas mus po šimtmečio ar dviejų pradės aiškintis, ar kokia nors prezidentė ne vyras buvo. Ne, aš nieko konkretaus galvoje neturiu, tik šiaip svarstau, ko tas radijas būtent apie tai pliurpia…