Skip to content

Pasitinkant pavasarinę mugę

Pranas ZUBRICKAS

Šį šeštadienį Ignalinoje šurmuliuos kasmetinė tradicinė pavasario mugė. Dauguma jau iš anksto suplanavę, kokių tautodailės dirbinių, maisto gaminių ieškosime, kokių sodmenų reikės mūsų sklypuose. Trumpai priminsiu, į kokias vaismedžių ir vaiskrūmių veisles reikėtų atkreipti dėmesį, kurios labiausiai tinka mūsų regiono sąlygoms, kad nepasiklystume sodmenų jūroje. 

Pradėkime nuo obelų veislių. Paprastai sodo ekspertai rekomenduoja šeimai turėti dvi vasarines, tris rudenines ir penkias žiemines veisles. Iš žieminių tai „Bohemija“, „Ariva“, ,,Rubinola“,  ,,Lodel“. ,,Rajka“ –tai veislė, kurios obuoliai, esant šiltai vasarai, įgauna braškių aromatą. ,,Topaz‘‘ – vaisiai išsilaiko iki gegužės-birželio. Žinoma, nereikėtų užmiršti nuo seno labai mėgstamų alyvinį, ananasinių, antaninių, ,,Auksio“, nors šios veislės ne žieminės.

Kriaušių rūšių yra apie 60, o veislių pasaulyje priskaičiuojama iki 50 000. Reikėtų atkreipti dėmesį į tokias: ,,Pepė“, ,,Tavričeskaja“, ,,Concorda“ (išsilaiko apie du mėnesius), ,,Strijskaja“ (išsilaiko iki kovo), ,,Oseniaja gruša‘‘(iki N.Metų, labai saldi, su medaus prieskoniu).

Slyvų desertinės veislės: ,,Kometa“, ,,Jojo“, ,,Herman“, ,,Early Gold“ (vidutiniškai atspari šalčiui),  ,,Empress“, kurios vaisiai sveia po 60–80 g, labai vėlyva, bet jautri grybinėms ligoms, reikia naudoti fungicidus. Įdomu, kaip šiemet derės slyvos po pernykščio fantastinio derėjimo, ko gero nualintus medelius reikės papildomai patręšti karbamidu ir mikroelementais.

Vyšnios linkusios sirgti kokomikoze, monilioze, todėl sunku rasti atsparių veislių su geromis skonio savybėmis. Kadaise labai buvo išgirta ,,Šokoladnica“,  ,,Lutovka“, vėliau ,,Pandy“, o dabar liaupsinama Kero vyšnia. Reikėtų išbandyti ,,Groniasta“, ,,Debrecen“, ,,Keleris“ vyšnių veisles. Kam nepatinka vyšnių rūgštokos uogos, tada galima užsiveisti mini sakurų sodelį ir džiaugtis jų žydėjimu.

Daugelis labai mėgsta trešnės, o dar labiau jas mėgsta paukščiai. Verta turėti ,,Rivan“, ,,Drogano geltonoji“ ir itin nuostabi ,,Šneiderio vėlyvoji“.

Graikinio riešutmedžio rekomenduočiau ,,Korenovskij“ veislės sodinukus. Nereikėtų pamiršti ir lazdynų savo sklype. Nerekomenduoju vakarietiškų, lenkiškų veislių. Geriausiai mūsų regionui tinka rusų selekcininkų veislės, tai ,,Moskovskij rubin“, ,,Pervenec“. Įdomus yra turkiškas lazdynas, augantis vienu kamienu, neduodantis atžalų iki 20 m aukščio, ištvermingas šalčiams, dekoratyvus, bet vėlai pradedantis derėti, o riešutai smulkūs.

Visų mėgstamų šilauogių veislių išvesta daugybė. Mūsų klimatui tinkamiausios yra ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veislės. Tai,,Patriot“, ,,Reka“, ,,Toro“, ,,Huron“, ,,Spartan“, ,,Duke“ ir kitos veislės. Norint užveisti 6 arų plantaciją, reikia 360 sodinukų ir apie 5 tūks. eurų investicijų. Derant normaliai, galima priskinti iki 1,8 tonų uogų ir gauti pajamų apie 8 tūks. eurų.

Įsirengus kelių kvadaratinių metrų spanguolynėlį, nereikėtų makoti raistuose per kiminų paklotes. Geriausios amerikietiškos spanguolių veislės, jų yra apie 200, populiariausios ,,Piligrim“, ,,Washington“, ,,Bergman“, ,,Franklin“ ir kitos. Mūsų šalies selekcininkai iš vietinių, atrinktų raistuose augančių spanguolių, išvedė ir patvirtino penkias lietuviškas veisles. Tai ,,Amalva“, ,,Reda“, ,,Vaiva“, ,,Vita“ ir ,,Žuvinta“. Verta pagalvoti ir apie bruknių mini plantacijos įveisimą. Yra nemažai derlingų kultūrinių bruknių veislių. Tai ,,Koralle“, ,,Erntesegen“, „Sanna“ ir kitos.

Į kokius vaiskrūmius mugėje reikėtų atkreipti dėmesį. Juodųjų serbentų vertos dėmesio veislės: ,,Joniai“,  ,,Ben Lemond‘‘, ,,Beloruskaja sladkaja“, ,,Jadrionaja“ (uogos iki 6 g, vėlyvos), ,,Lentiaj“. Apie juodųjų serbentų ir kitų uoginių kultūrų auginimą bus galima plačiau sužinoti Ignalinos TAU Gamtos fakultete Ignalinos bibliotekoje balandžio 12 d., 12,30 val. Paskaitą seminarą ves mūsų krašto kraštietis mokslininkas, selekcininkas ekspertas T. Šikšnianas.

Mėgstantiems raudonuosius serbentus, reikėtų išbandyti olandišką veislę ,,Jonheer van tets“. O agrastų labai vertinamos suomiškos veislės ,,Hinnonmaki gelb“ ir ,,Hinnonmaki rot“, ,,Invicta“ ir ,,Izabela“. Vertos dėmesio bespyglių agrastų veislės, tai latvių ,,Viksnė Radžiga“ ir rusų ,,Severnyj kapitan“. Kamieniniai agrastai neprilygsta krūminėms veislėms.

Aviečių labai derlinga veislė ,,Polana“ daugumai sodininkų jau nusibodo, norisi pakeisti naujesnėmis, aromatingesnėmis veislėmis. Tai ,,Polka“, ,,Pokusa“, olandiškos veislės ,,Kwei“, ,,Kwanza“, ,,Imara“,  ,,Erika“, ,,Hetcote“ (geltonos uogos).

Braškių veislių pasirinkimas labai platus, tik mugėje, be D. Lingienės iš Anykščių, mažai kas prekiauja. Populiariausios šiuo metu yra ,,Kristina“, ,,Asia“, ,,Rumba“, ,,Malvina“, ,,Sonata“. Vertos dėmesio ir senesnės, tokios  kaip ,,Korona“, ,,Vikat“, ,,Senga Sengana“ ir kitos veislės. Šiltnamiuose auginama ,,Flair“ veislė. Kas augina braškes, be dėmesio palieka kultūrines žemuoges. O be reikalo, nes jau yra veislių, kurios aromatu beveik nenusileidžia miško žemuogėms. Itin vertinga veislė ,,Baron Solemacher“. Tik neieškokime laipiojančių braškių ir žemuogių.

Nemaža dalis sodininkų yra retųjų egzotinių, kitaip – moderniųjų augalų entuziastai. Klimatui vis šiltėjant ir žiemoms švelnėjant, jau po truputį pasiteisina abrikosų, persikų, nektarinų auginimas mūsų regione. Šių kultūrų atskiros veislės ištveria -30 C ir didesnį šaltį, bet pavojingiausi yra dideli temperatūrų svyravimai ankstyvosios vegetacijos periodu. Šiuo atveju ne tik derliaus nesulaukiame, bet dažnai žūva ir patys augalai. Mūsų  sodų sklypuose jau galima rasti ir augančių ginkmedžių, tulpmedžių, šilkmedžių, ožerškių (goji), geltonžiedžių sedulų, kaštainių, įvairių veislių valgomųjų sausmedžių, citrinvyčių, dailiųjų aktinidijų, persimonų. Dar prieš keletą metų buvo egzotika derantys goji krūmeliai, vėliau susidomėta plunksnalapiu lekėčiu, o dabar ateina eilė ir šlovė penkialapei abelijai. 

Taigi sodininkai pavasarinėje mugėje turi dideles galimybes rasti tas kultūras, kurios mūsų regione geriausiai gali augti ir džiuginti prinokstančiais vaisiais, uogomis bei riešutais. Šį kartą dėl didokos apimties nebuvo rekomendacijų daržininkams, gėlininkams, sodybų apželdintojams dekoratyviniais augalais. Belieka palinkėti gamtos gėrybių puoselėtojams mugėje gerų pirkinių, pasirinkimo ir šventinės nuotaikos.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *