Skip to content

Rūpinkis savo sodu ir jis pasirūpins tavimi

Lina RAGINYTĖ

Pasveikinkim atskubėjusį pavasarį. Išsivalykime, išsigrėbkime, išsikuopkime. O tada jau, pasitelkę savo kūrybiškumą ir išmonę, imkimės kitų darbų. Vieni svarbiausių – bundančių augalų tręšimas, dirvos ruošimas ir pasiruošimas sėjai. Kaip tai padaryti – pataria biologas, ūkininkas Pranas ZUBRICKAS. 

Apie tinkamai paruošto komposto naudą žino kiekvienas daržininkas. Tačiau ar visada tinkamai iki galo panaudojame šio vertingo ruošinio savybes? Galbūt jis tinka ne visur ir ne visada?

Jei pasiruošėte ir ketinate įsigyti puikaus komposto, vertėtų žinoti, kaip jį panaudoti, kad jis neštų vien tik naudą. Kartais klaidingai manoma, kad kompostas tinka visiems augalams ir bet kokiu jų vegetacijos laikotarpiu – juk natūralesnių trąšų ir būti negali… Be abejonės, organinės trąšos naudingos, tačiau tikrai neverta komposto terpti į visų augalų lysves. Vis dėlto tai – trąšos, ir daugelis augalų patiria nemažą stresą netikėtai „palepinti“ kompostu. Užuot augalams padėję, galime juos net nudeginti ar supūdyti, todėl šias vertingas organines trąšas reikia naudoti protingai. Labai svarbu, kad kompostas būtų visiškai perpuvęs. Ne visai subrendęs kompostas gali privilioti šimtakojų, galinčių lysvėse pagraužti gležnus daigelius, dygstančias sėklas.

Pagrindinė komposto paskirtis – patręšti ir pagerinti dirvą. Subrendusį kompostą į dirvožemį galima įterpti ir pavasarį, ir rudenį. Kiekvienas būdas turi savų privalumų ir trūkumų. Kai kompostas įterpiamas rudenį, dalį maistinių medžiagų išplauna polaidžio vanduo, tačiau organinės medžiagos pasiekia optimalų drėgnumą ir paskui lengvai susimaišo su dirvožemiu. 

Jei yra abejonių, ar kompostas jau visiškai subrendęs, jį geriausia įterpti rudenį perkasant dirvą. Tuomet net nevisiškai perpuvusios augalinės liekanos iki pavasario spės supūti. Pavasarį tokia žemė bus pasiruošusi naujam sezonui.

Kompostas padeda supurenti net pačią sunkiausią dirvą ir pagausina ją maistingų medžiagų. Daugelio trąšų tuomet galima išvis atsisakyti. Žinoma, tam reikalingas tinkamai paruoštas kompostas. Beje, lengvoms dirvoms reikia daugiau komposto negu sunkioms. 

Sėklas sėti į kompostą galima tik tuo atveju, jei žinote, kad kompostas yra tikrai kokybiškas. Tuomet lysvėse į sėjai paruoštus griovelius galima priberti 2–3 cm persijoto komposto ir truputį supurenus jį su žemėmis sėti sėklas. Patekusios į tokius derlingus patalus daržovių, gėlių, žalumynų sėklos sudygs greičiau ir vystysis geriau nei pasėtos į paprastą dirvožemį. Beje, į daigams auginti skirtą substratą taip pat galima įterpti ¼ dalį kokybiško komposto.

Kompostą galima panaudoti daržovėms ir braškėms mulčiuoti. Toks mulčias labai praverčia gegužės mėnesį, kai vis dar yra sugrįžtančio šaltuko ir šalto vėjo tikimybė. Mulčias apsaugo jaunus augalus ir sulaiko dirvos drėgmę. Mulčiuoti reikia palaisčius ir supurenus dirvą. Mulčio sluoksnis turėtų būti ne plonesnis kaip 5–7 cm. Greitai augančius augalus (salotas, morkas) reikia tręšti persijotu perpuvusiu kompostu, pomidorams ir bulvėms taip pat derėtų naudoti persijotą kompostą. Braškes patariama mulčiuoti jas pasodinus arba iškart nuskynus uogas.

Jei dirva kompostu nebuvo pagerinta rudenį, kai kuriuos augalus galima pamaitinti prieš sodinant daigus į nuolatinę augimo vietą. Geriausiai toks būdas tinka pomidorų ir kopūstų daigams. Į paruoštas duobutes reikia įberti keletą saujų komposto ir tuomet sodinti daigus. Taip palepinti pomidorai bei kopūstai geriau prigis ir greičiau ims brandinti derlių.

Įrengiant šiltlysves kompostas tampa bene svarbiausiu komponentu. Šiam tikslui tinka ne tik perpuvęs, bet ir šviežias, dar ne visiškai paruoštas kompostas. Šiltlysvės įrengiamos sluoksniuojant įvairias organines medžiagas. Pirmiausia ant dugno klojami kartono ar popieriaus lakštai, kurie saugo lysvę nuo piktžolių. Tada maždaug 25 cm sluoksniu dedamos stambios augalinės atliekos: šakelės, medienos gabalėliai, stambūs augalų stiebai. Tai reikalinga geram lysvės drenažui užtikrinti. Trečias sluoksnis – įvairios žolės: nupjautos daržovių (sveikų augalų) žaliosios dalys, nurautos piktžolės (be sėklų!), nupjauta žolė, maistui ruošiamų daržovių atliekos ir pan. Šis sluoksnis turėtų sudaryti 15–20 cm. Tada galima užberti 10 cm pernykščių lapų sluoksnį. Priešpaskutinis 10 cm sluoksnis turėtų būti kompostas, o ant viršaus maždaug 20 cm sluoksniu beriama iškastų žemių. Taip paruoštose lysvėse geriausiai jausis agurkai, pomidorai, paprikos ir kopūstinės daržovės.

Tiek Prano ZUBRICKO patarimų, o jei norite sužinoti, kuo kompostas pranašesnis už mėšlą, kokie pavojai tyko tręšiant mėšlu, kaip kovoti su kurkliais ir grambuoliais bei kitų patarimų – sekmadienį, balandžio 14 d., žiūrėkite Ignalinos TV laidą „Savaitė“ arba nuo balandžio 15 d. ieškokite internete www.ignet.lt

Pagalba ketinantiems tinkamai pasirūpinti savo sodu

Jei sugalvosite įsigyti jau pagaminto komposto iš Ignalinoje esančios organinių atliekų tvarkymo aikštelės, turėsite ir pagalbininkų. Derinkitės, kooperuokitės su kaimynais ir džiaukitės. 

Balandžio 19 d. skelbiama vienos dienos akcija. SĮ Kompata, drauge su ūkininku Romu Puišiu, jums patalkins. Tądien aikštelėje budės krautuvas ir specialus automobilis, kurie jums pargabens su 50 proc.

Ignalinos TV nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!