Visiems tiems, kurie apie stabilumą kalba, valdininkiškai atsakingai pareiškiu: laikai keičiasi ir keičiasi greičiau, negu kai kas norėtų. Jei kas mano, kad aš čia apie partijų reitingus, tai aš čia ne. Aš apie jaunimą, kuris dar tik mokykloje mokosi, bet nuo kurio, tarp mūsų šnekant, kuo toliau, tuo labiau tie reitingai priklausys.

Anksčiau, būdavo, sugalvojai iš pamokų bėgti, tai ir bėgi. O dabar jaunimas tam bėgimui mokslinę bazę pakiša. Štai kažkokia švedukė, sakoma, penktadienį pamokas pramiegojo. Tada ji sugalvojusi, kad ne šiaip į mokyklą nenuėjo, o todėl, kad planetai gresia mirtinas pavojus, ir penktadieniais apskritai reikia į mokyklą nevaikščioti, o protestuoti prieš klimato atšilimą.

Klimato atšilimas apskritai yra pelningas daiktas. Protestuojant prieš jį, galima politinius reitingus pasididinti arba, jei ketini į politiką eiti, susikrauti. Politikams tai aukso kasyklos, ir kas sugeba tinkamai žmones įgąsdinti, tie užsitarnauja pagarbą ir gali tikėtis žmonių palaikymo rinkimuose į sočią vietą prie valdžios lovio.

Vienas tokių politikų, savo karjeros balioną mėginęs pripūsti šylančios planetos oro, buvo JAV viceprezidentas Albertas Goras. Jis aiškino, kad jeigu žmonija nesiims skubių priemonių mažindama „išmetimą“, tai jos, žmonijos, laukia liūdna ateitis. Panašiai kaip dinozaurų, tik atvirkščiai, nes dinozaurai šilumą mėgo, o žmonėms, girdi, jos nereikia, jie prireikus ir pasišildyti gali, krosnį pasikūrenti. Ir savo bauginimus A. Goras visokiais skaičiais pagrįsdavo, įžymių mokslininkų tyrimais…

Deja, A. Goras blogai baigė. Paaiškėjo, kad tyrimai, kuriais jis rėmėsi, buvo suklastoti, ir į JAV prezidentus pretendavęs politikas nukeliavo, kaip sakoma, į istorijos šiukšlyną. O kiti žmonijos gąsdintojai pasimokė iš jo klaidų ir dabar jau vengia remtis moksliniais tyrimais, tiesiog sako, kad bus blogai, ir karšta bus, ir pusė Europos bus apsemta, nes kai pradės šilti, tai šils iki begalybės. Todėl reikia kovoti.

O kova turi apsimokėti, kad ir pelno liktų, ir raginantiems kovoti, visokiems žaliems, kurie, kaip sakoma, paviršiuje žali, o viduje raudoni, sumokėti būtų galima. Pavyzdžių būtų galima parinkti daug, bet gal užteks vieno. Sakoma, kad labiausiai prie klimato šilimo prisideda automobiliai – jų išmetamos dujos. Todėl tų dujų kiekį reikia mažinti, ir nesvarbu, kad dėl to automobiliai brangsta: žmonės turi pasiaukoti, jeigu nori, čia jau pažaliavusieji taip šneka, išsaugoti savo planetą būsimoms kartoms.

Žmonėms reikia aukotis, tai tiesa, bet ar dar kas nors dėl to aukojasi? Automobilių gamintojai padidėjusias gamybos sąnaudas įskaičiuoja į savikainą ir tiekėjams parduoda automobilius atitinkamai brangiau.

Tiekėjai savo pelno dalies nedidina, tiesiog, sakysim, 5 procentai nuo tūkstančio eurų – 50 eurų, o nuo dviejų tūkstančių – jau 100 eurų. Prekybininkai, savo dalies nedidindami, irgi į kišenę daugiau įsideda. Valdžiai toks kovos su atšilimu iššauktas brangimas irgi naudingas: nesikeičiančio PVM suma didėja, skaičiuojant jį nuo didesnės kainos.

Žodžiu, kova su atšilimu pelninga visiems, taip pat ir tiems, kurie kovoja ne darbais, o žodžiais, Kiek visokių organizacijų turime, ir naivu būtų manyti, kad jos iš savo nario mokesčio išsilaiko. Teigiama – iš aukų. O ar kas nors yra matęs aukotojų sąrašą, na, ne visą, bet kad bent keli didžiausi būtų įvardinti? Kam kova su atšilimu apsimoka?

Tik ne paprastam žmogui, kuris moka už viską ir šildosi, krosnelę pasikūrendamas. O pas mus kovotojai su atšilimu sugalvojo ir su krosnimis pakovoti. Girdi, ir jos klimatą šildo, todėl jas reikia keisti šilumos siurbliais, ir nesvarbu, kad tie siurbliai ir kainuoja daugiau negu krosnys, ir jų eksploatacija brangesnė – jau nenueisi į mišką malkučių pasikirsti. O kam naudingas būtų toks pakeitimas? Visų pirma, aišku, tų siurblių gamintojams. Mokesčių daugiau bus surinkta, tai tiesa, O tiems, kurių dėka krosnys bus siurbliais keičiamos, taigi žmonės bus priversti siurblius pirkti, manote, nė kiek į kišenę nenubyrės?

Švedukės raginimas penktadieniais ne į mokyklą eiti, o kur nors prie valdžios įstaigos sustojus protestuoti, jau ir į Lietuvą atkeliavo. Taigi tarp žydinčio jaunimo turime pakankamai ir būsimų politikų, ir šiaip suprantančių, kokiu būdu lengviau galima gyventi: protestuojant ir mitinguojant, Tam didelių mokslų nereikia, į politikus tinka ir tie, kurie daugiau niekur netinka.

Beje, mokslininkai nustatė – čia jau ne A. Goro pramanai, – kad kadaise Antarktidoje augo medžiai. Vadinasi, kadaise Žemėje buvo gerokai šilčiau, ir peršasi išvada, kad ne nuo žmogaus visi klimato svyravimai priklauso. Kitaip teks pripažinti, jog tais laikais buvo taip sėkmingai kovojama su atšilimu, kad Antarktida ledynu pasidengė.

Reklama: refinansavimas