Šri Lankoje per teroro išpuolius žuvo šimtai žmonių. Iš pradžių buvo kalbama apie 350, paskui skaičius sumažėjo iki 250. Žurnaliūgos rado progą pasišaipyti: nesugeba suskaičiuoti. Šri Lankos valdžia ypač bukiems paaiškino: kūnai buvo taip sudraskyti, kad kai kurie žuvusieji iš pradžių buvo suskaičiuoti kelis kartus.

Paskui Šri Lankos specialiosios pajėgos šturmavo su teroro aktais susijusių asmenų buveinę. Žurnaliūgos į antraštę iškėlė: šturmo metu žuvo vaikai. Supraskit: ten vaikus šaudo. Bet vėliau paaiškėjo: teroristai patys susisprogdino kartu su savo vaikais. Tai jau įprastas dalykas, ką čia apie tai rašysi.

Dabar pasaulis paskelbė kovą melagingoms naujienoms. Bet tokias dar galima atpažinti, ir žalos jos padaro, ko gero, mažiau, negu žurnaliūgų nukrypimai ir nutylėjimai, pusiau tiesos sakymas. Kalbant apie Šri Lanką, minimas aukų skaičius, tačiau kuo toliau, tuo labiau nutylima, kad išpuoliai buvo nukreipti prieš krikščionis.

Praėjusią savaitę Amerikoje kažkoks „kovotojas“ (banditais jų žurnaliūgos nevadina) sinagogoje nušovė žydą. Apie tai ne kartą buvo pranešta per žinias. Užuojautą pareiškė ir JT sekretorius.

Jeigu pabandysite prisiminti, ką per pastaruosius keletą metų skelbė įvairaus plauko žurnaliūgos (nors „centrinėje“ žiniasklaidoje visų jų plaukas vienodas), tai pasakysite, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje ne kartą buvo „užfiksuoti“ antisemitiniai išpuoliai: išniekintos žydų kapinės, sinagogos.

Ką čia Lietuvos žiniasklaida. Prancūzijoje apie tą patį rašoma. Gal todėl. kad bažnyčių išniekinimas šioje šalyje yra įprastas dalykas? Pernai Prancūzijoje buvo išniekintos 1063 bažnyčios – išdaužytos šventuosius vaizduojančios statulos, sudeginti apeigų drabužiai, sunaikinti kryžiai. Arba bažnyčios tiesiog padegamos.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas po Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro paskubėjo (dar nuodėguliai smilko) pareikšti, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. Neduok Dieve, dar paaiškės, kad tai buvo padegimas. Kad dėl to labiausiai kalta valdžia, nes po ankstesnių bažnyčių padegimų nieko nesiėmė, kad tai nesikartotų.

Sinagogų praėjusiais metais Prancūzijoje buvo išniekinta apie dešimt kartų mažiau, negu krikščionių bažnyčių, bet apie tai kalbama bent dešimt kartų daugiau. Nežinia, dėl šios ar dėl kitos priežasties, bet Prancūzijos valdžia saugo sinagogas, ir gal todėl bažnyčioms nebelieka pajėgų. Ar žurnaliūgos rašo apie tai? 

Jeigu per kokią nors televiziją žiūrite žinias, žinote, kad didžiausią pavojų krikščionims kelia ne islamo teroristai, ne kokie nors kairieji anarchistai ar žydai laicistai, ar net neofeministės, o kunigų pedofilija. O jeigu po reportažo šia tema dar atsiranda reportažas apie iškrypėlių paradą – žemėje viskas gerai. 

Tiesa, dar vienas didžiulis pavojus pasauliui išlieka – tai „kraštutiniai dešinieji“. Tie, sakysim, kurie kaimyninę Lenkiją valdo ir kuriems krikščionybė svarbi. Kurie nusprendė, kad visos lenkų tautos kaltinimas žydų genocidu yra nusikaltimas.

Lenkijoje per karą žuvo 3 milijonai žydų, arba 90,9 proc. viso jų skaičiaus. Lietuvoje – 143 tūkst., arba 85,1 proc. gyvenusių prieš karą. Visos šešios Europoje nacistų įkurtos koncentracijos stovyklos (nuo Osvencimo iki Treblinkos) veikė Lenkijos teritorijoje. Užtat lietuviai iki šiol vadinami žydšaudžių tauta. Ką nuveikė žurnaliūgos, kad šito nebūtų?

Atvirkščiai, kam įdomu įrodinėti, kad kažkas kažko nedarė, ir argi tai įdomu skaitytojams ar klausytojams? Rasti kaltininką visada smagiau ir geriau apmokama. Net jeigu tai tik pusinė tiesa, arba, tiesiai sakant, demagogija.