Penktadienio vakarą Ignaliną pasiekė nuostabi žinia – merginų futsalo (salės futbolo) respublikinėse žaidynėse „Ladygolas“ Ignalinos gimnazijos komanda Prienuose tapo čempionėmis. O jau po 4 val. Ignalinos gatvėmis sukiojosi hummeris, trankia muzika ir skambiu merginų šėlsmu skelbiantis šią žinią visiems.

Merginų futsalo žaidynėse „Ladygolas“ dešimtokių grupėje nugalėjo komandinis darbas, ryžtas siekiant ilgalaikių tikslų. Nugalėtojų titulą apgynė ir limuzinu namo grįžo (ši kelionė – vienas iš prizų nugalėtojoms) Ignalinos gimnazijos komanda, prizinėmis vietomis antrus metus iš eilės džiaugėsi Marijampolio ir Tauragės futbolininkės.

Superfinalo turnyre Prienuose atkaklios kovos vyko nuo pradžių. A grupėje būsimos finalininkės – Marijampolio ir Ignalinos komandos – netgi startavo pralaimėjimu po baudinių serijų. Trims komandoms surinkus po 4 taškus vietą pusfinalyje joms nulėmė geresnis įvarčių santykis. Gausiai aistruolių palaikomos Vilkijos gimnazijos merginos dukart laimėjo po baudinių ir grupėje liko trečios. B grupėje intrigos buvo mažiau – Tauragės ir Marijampolės futbolininkės laimėjo po du kartus ir užtikrintai žengė toliau.

Aštuonis įvarčius grupių varžybose pelniusi Gabijos Valiukevičiūtės vedama Marijampolės „Sūduvos“ gimnazija pirmoji įmušė pusfinalyje, tačiau Marijampolio merginos parodė charakterį ir nugalėjo 2:1. Kitame pusfinalyje ignalinietės sužaidė tiksliau už tauragiškes – 2:0.

Finale intriga išliko iki finalinės sirenos – po atkaklios kovos Ignalinos žaidėjos 1:0 palaužė Marijampolio pasipriešinimą. Pernai šios komandos taip pat susitiko finale ir tuomet ignalinietės laimėjo 2:0. Šį kartą joms nesutrukdė ir tai, kad naudingiausia praėjusių metų žaidėja Adrija Skudutytė dėl svarbios priežasties atvykti negalėjo.

„Superinės nuotaikos. Tikrai nesitikėjome, nes mūsų lyderė Adrija pateko į Lietuvos merginų rinktinės atranką ir negalėjo padėti mums. Mes džiaugiamės už ją, bet pasakiau mergaitėms: žaidžiame, kovojame, nenusimename, klausome trenerio ir pačios galvojame. Nulėmė mūsų užsidegimas, noras, gera gynyba, puiki vartininkė, – svarstė komandos treneris Tadas Bernotas – merginos galvojo, kad be lyderės bus prasčiau. Bet jos parodė, kad gali žaisti. Jos stengiasi, noriai eina į treniruotes. Mums patinka dalyvauti čia, nes maloniai priima organizatoriai, apdovanojimai ir prizai fantastiški. Mergaitės stengiasi ir ruošiasi būtent į „Ladygolą.“

Pergalingą įvartį finale pelniusi Karolina Baušytė buvo vis dar nustebusi dėl savo asmeninės ir komandos sėkmės. „Neįtikėtina, nes važiuojant net negalvojome, kad galime laimėti. Tačiau stipriai kovojome ir iškovojome pergalę. Manau, kad gynyba buvo stiprioji pusė, buvo planas įmušus įvartį apginti vartus. Mūsų komanda labai draugiška, visos sutariame – jei kas padaro kokią klaidą, viena ant kitos nepykstame. „Ladygolas“ – labai smagus renginys, prizai, įvairios veiklos, smagu pakonkuruoti su kitomis mokyklomis, – kalbėjo K. Baušytė – Mane traukia futbolo adrenalinas, kai per varžybas įmuši įvartį, labai smagu ant širdies pasidaro ir žinai, kad pradžiugini komandą.  Apskritai, kai tokia komanda smagu, žaisti.“

Gimnazistė K. Baušytė – naudingiausia žaidėja, Luna Olson – geriausia vartininkė, Emilija Čeponytė – geriausia finalinių varžybų žaidėja.

Prizininkės dovanų gavo kamuolius ir sėdmaišius. Čempionės taip pat laimėjo galimybę apsilankyti Lietuvos futbolo rinktinės rungtynėse birželio 7-ąją.

Kodėl ignoruojame? 

Apie pergalę gavome žinią apie 17 val. Merginos iš Kauno atvažiavo apie 21.30 val. Daugiau nei 4 val. užteko apsirengti, išeiti į Laisvės aikštę ir džiugiais šūksniais, pasveikinimu ir rankų paspaudimu ar apkabinimu padėkoti merginoms, treneriui ir komandos vadovui už pergalę, už Ignalinos vardo garsinimą. Deja, mums mūsų žmonės ir jų laimėjimai rūpi tik postringaujant. Norisi paklausti, kur visas būrys tautos atstovų – tarybos narių, kur mokyklų bendruomenės? 

Pasveikinti su gėlėmis atvažiavo varžybose nedalyvavusios žaidėjos Adrijos Skudutytės tėvai Kristina ir Gintaras Skudučiai ir sūnus Aidas, kuris merginoms įteikė po raudoną žiedelį. Merginos nenusiminė. Jos didvyriškai šypsojosi, džiūgavo pačios dėl savęs, dalijosi įspūdžiais. 

Jūs pasakysite, kad štai kokio nors svarbaus renginio metu, kad ir per Vaikų gynimo dieną, mes padėkosime merginoms ir įteiksime kokį padėkos lapelį. Mieli žmonės, jei norime užmegzti kontaktą vieni su kitais, neforsuokime gyvenimo, o gyvenkime jį čia ir dabar. Tas lapelis nukeliaus į stalčių, nesukeldamas jokių emocijų ir nepalikdamas jauno žmogaus širdyje jokių pėdsakų. 

Merginos su vadovais grįžo kupinos emocijų ir parodytas dėmesys bei pagarba, jas pasitinkant tą vakarą Ignalinoje išlipančias iš limuzino, būtų pati nuostabiausia joms padėka (beje, nieko nekainavusi, išskyrus asmeninę kovą prieš tingulį ir abejingumą). Bet būtų palikęs tokį prisiminimą! Viskas, kas padaroma emociniu pagrindu, įsitvirtina žmogaus pasąmonėje visam likusiam gyvenimui. Jei mes tikimės pagarbos iš jaunų žmonių ir norime jiems patikėti savo ateitį, darykime tai dabar pat. 

Tai buvo tik viena pergalė… O kiek tokių ir panašių pergalių mes jau praleidome ir laiko tikrai nebeatsuksime… Bet ateitį tai dar galime planuoti…

Ignalinos TV nuotr.