Skip to content

Kas pagaus Gerumo žvaigždės savininkę?

Dalia SAVICKAITĖ

Visuotiniame rinkimų šurmulio įkarštyje Ignalinoje sužibo Gerumo žvaigždė. Tyliai, be patoso tarp viršininkų ir bendraminčių… Gal be reikalo… Tai nėra ženklas – medalis, kuris teikiamas kasmet, tai retas, ypatingų nuopelnų reikalaujantis ženklas. Ir reta kur. Į kieno rankas jis nusileido? Daugelis veiklesnių, vyresnių ignaliniečių prisimena Almą Neverienę, amžinai kovojusią už tiesą, už tinkamus atlyginimus bendradarbiams, už kokybiškas paslaugas įvairius socialinius skausmus išgyvenantiems. Ilgą laiką ji skaičiuodavo mokėjimų lengvatas, bet daugelis tiesiog bijojo su ja kalbėti, nes Alma nuolat buvo valdžios akiratyje kaip rakštis, kaip gyvas priekaištas.

Ilgai ieškojusi savo vietos po saule, atėjus Nepriklausomybei jau 1992 m. ji pradėjo organizuoti socialinių paslaugų teikimą savo gimtosios – Mielagėnų seniūnijos žmonėms. Neužilgo veiklioji moteris buvo pastebėta ir jau nuo1995 m. darbą pradėjo rajono savivaldybės administracijos Globos ir rūpybos skyriuje. Tuomet dar niekas nesitikėjo, kad ji tokia karinga, nors jau 1997 m. buvo subūrusi žmones į rajono darbininkų sąjungą, kiek vėliau tapo profesinės sąjungos „Solidarumas“ nare, o jau 2015 m. – valdybos nare. Dirbdama keitė ir pildė savo žinių bagažą. Sulaukusi brandaus 50-mečio, net tapo Socialinio darbo programos magistre. Naujai įgytos žinios nuo  2005 m. paskatino dalyvauti ir rajono socialinių darbuotojų asociacijos veikloje, o nuo 2017 m. jau veikė jos taryboje visos Lietuvos lygiu, nuolat jungdama Aukštaitijos darbuotojų gretas. Tuometiniams valdantiesiems buvo visai aišku, kodėl ji nepelno jokių apdovanojimų tiek daug dirbdama, atstovaudama rajono žmonių poreikius, išsakydama savo nuomonę rinkimų metu… 

Bet štai įvyko stebuklas: toli nuo „amžinai stabilaus“ rajono, Elektrėnuose, Rokiškyje ir kitur Aukštaitijoje esantys jos vadovaujami žmonės ją „aprašė“, teikė jos kandidatūrą apdovanojimui Gerumo žvaigžde. Kaip ne keista, ne šalia esantys valdžios žmonės ar užguiti „socialistai“ (t. y. socialiniai darbuotojai), bet tolimieji įžvelgė, kokius kalnus ji varto… Gerumo žvaigždžių iš viso Lietuvoje po ilgo laiko buvo penkios – Ignalinai, Klaipėdai, Vilniui, Varėnai ir pačiai „Solidarumo“ pirmininkei Kristinai Krupavičienei. 

Ramiai į trijų dienų mokymus su dvylika kandidatų iš respublikos išvyko Alma Neverienė gegužės antrąją savaitę (iš Ignalinos dar važiavo Janina Kačkienė, Aldona Laptevienė, Birutė Trakymienė). Paskutiniąją dieną Vilniuje, Arsenale, vyko iškilmingas „Solidarumo“ profsąjungos veiklos trisdešimtmečio minėjimas. Susirinkusiuosius svaigino romantiška aplinka, subtilus muzikavimas. Būtent to susirinkimo metu, kuomet jame svečiavosi per trisdešimt garbių valdžios žmonių, ir buvo apdovanota mūsų iškilioji kraštietė. Ne tik auksu spindinčiu ženklu, bet ir Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacijos pirmininko R. Malinausko, Lietuvos profesinių sąjungų „Solidarumas“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padėkos raštais. Tai nuostabu, atrodo, kad ilgus metus trukęs ignoravimas baigėsi, bet ar jūs ką nors girdėjote? Atskiro žmogaus pagerbimas – visos profesijos pagerbimas ir jis, matyt, dar vyks. Gal po rinkimų, kurie šiaip jau mažai ką mums lems…

A. Neverienės kandidatūrą iškėlę žmonės nežinojo, ką ji, kaip Krikonių kaimo bendruomenės seniūnė, nuveikė, kaip iš paskutiniųjų pasitardama organizavo kaimo šventes, žmonių sambūrius, sudarė sąlygas burtis ir keli savo savivertę. Bet tai jau kito rašinio tema. O dabar tiesiog įdomu – kuri partija prisivilios tokią veiklią nepartinę? Kokia jos pasaulėžiūra ir kas ją pagerbs: buvusieji, prie kurių teikta apdovanojimui jos kandidatūra, ar esantieji, prie kurių jį gavo?..

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje