Rajone vyko atminimo renginiai, skirti Grybėnuose gimusiam pasaulinio lygio menininkui, teatro novatoriui, aktoriui režisieriui ir dramaturgui Giedriui Mackevičiui. Jie prasidėjo Viešojoje bibliotekoje, kur susirinko įžymaus kraštiečio atminimu besirūpinantys asmenys. Vėliau buvo padėtos gėlės prie G. Mackevičiaus atminimo lentos Dūkšto mokykloje, aplankytas kapas Grybėnuose, surengti knygos pristatymai.

Atvyko jo sesuo Gražina Rėgalienė (Mackevičiūtė) bei didžioji entuziastė Liucija Armonaitė, žurnalistė, meno kūrėja ir teatrologė, kuri, kaip minėta, ir užvirė visą šį kultūrinį katiliuką. Liucija inicijavo G. Mackevičiui skirtus renginius ir projektus Vilniuje ir Ignalinoje. Ji parengė knygą „Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo teatras“, kurią išleido Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

Pernai rudenį ši knyga buvo pristatyta Ignalinoje, dabar jos pristatymas surengtas Dūkšto ir Grybėnų bibliotekose. L. Armonaitė sakė, kad jos didžiausias tikslas buvo ne tik suteikti deramą pagarbą garsiam menininkui, bet ir parodyti žmonėms, ypač jaunimui, kad ir iš mažo kaimelio gali vesti didelis kelias į pasaulį. Labai entuziastingai Liucijos idėjas priėmė ir naujoji Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė: „Ši asmenybė man labai įdomi, ją noriu giliau pažinti ir patyrinėti, taigi laukia daug prasmingų darbų, kuriuos mes visi kartu atliksime…“.

Muziejaus direktorė N. Jarockienė ir bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį. Šios dvi įstaigos įsipareigojo kartu įgyvendinti įvairius projektus, organizuoti G. Mackevičiui skirtus renginius, muziejus bibliotekai teiks visą reikalingą informacinę ir metodinę pagalbą. Sutartyje taip pat įsipareigota kasmet gegužę, minint G. Mackevičiaus gimtadienį, organizuoti jam skirtus renginius.

Kitąmet bus minimos 75-osios garsaus kraštiečio gimimo metinės. Ir, kaip sakė nenuilstanti L. Armonaitė, jau yra gražių idėjų ir minčių. Ji dėkojo savivaldybei, bibliotekai, kultūroms įstaigoms ir vietos žiniasklaidai už bendras pastangas bei vylėsi, kad visus, net ir neįtikėtinus planus drauge pavyks įgyvendinti. Taip pat dėkota G. Mackevičiaus klasiokui Romanui Bareikai už dalyvavimą renginiuose, emocinę ir finansinę paramą. 

Kultūrinio gyvenimo plėtra džiaugėsi renginyje dalyvavęs savivaldybės mero pavaduotojas Manfredas Žymantas. „Ignalinoje kultūra yra puoselėjama. Mes ir šokam, ir dainuojam, rengiam gražius festivalius, turim ir savo teatrų. Politinis palaikymas šiai veiklai bus visada, o finansinė parama priklauso nuo to, ar dega akys, ar yra didelis noras ir pastangos…“, – sakė vicemeras. Jis taip pat gyrė bibliotekos vadovę ir darbuotojus, kurie sugeba įgyvendinti didelius tarptautinius projektus, taigi linkėta tą patirtį pritaikyti ir naujoje veikloje.

Garbingai pristatyti G. Mackevičiaus nuopelnus padėjo projektas „Lietuvos pantomima po 50 metų“. Pirmasis jo renginys vyko 2017 m. gegužę. Tuomet ant Dūkšto mokyklos, kurią G. Mackevičius baigė 1961 m., sienos iškilmingai atidengta atminimo lenta, aplankytas kūrėjo kapas Grybėnų kaimo kapinaitėse. Tų pačių metų spalį į Ignalinos krašto muziejų atkeliavo ekspozicija, parengta iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Maskvos plastinės dramos teatrų rinkinių, G. Mackevičiaus šeimos, aktorių ir bendraminčių archyvų. 2018 m. buvo įsteigta G. Mackevičiaus vardo nominacija, įamžinta ignaliniečio Jono Grundos sukurtoje skulptūrėlėje, kuri teikiama Ignalinoje vykstančių teatro festivalių metu už plastiškiausią pasirodymą. Taigi 2017–2018 m. ir buvo pirmąkart Lietuvoje taip plačiai ir išsamiai pristatytas menininkas, pastatęs 64 scenos kūrinius: plastinės dramos spektaklius, baletus, dramos ir mono spektaklius, patekęs į garbingiausias pasaulio teatro enciklopedijas, išugdęs didelį būrį aktorių, šiandien pasaulinio garso režisierių.

Autorės nuotr.