Skip to content

Taigi menas atskirtas nuo politikos

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Kaip čia dabar be „Eurovizijos“. Juoba Lietuva tradiciškai neužėmė paskutinės vietos. O pirmą, vėlgi tradiciškai, užėmė „seksualinių mažumų atstovas“. Dabar galima padejuoti, kad ne tas buvo nusiųstas, ne taip buvo apsirengęs, ir apskritai „Eurovizijai“ nežinia ko reikia.

Ko „Eurovizijai“ reikia, geriausiai žino tie „specai“, kurie kasmet nustato, „eurovizinė“ atrinkta daina ar ne, o paskui su pakankamai gausia delegacija už rėmėjų pinigus važiuoja užimti pirmos vietos. 

O tų pinigų trūksta, todėl kasmet dejuojama, kad prie Lietuvos vardo garsinimo (nors šiaip jau paskutinės vietos geriau matomos, negu užimtos kažkur pirmame dešimtuke) turėtų valdžia daugiau prisidėti. Dar tradiciškai padejuojama, kad dėl to pinigų trūkumo Lietuvos atstovas negalėjo „padaryti gero šou“ ir net padoriai apsirengti. 

Kad nugalėtojas irgi buvo „nepadoriai“, tai yra, be blizgučių ir dar juodai, apsirengęs, geriau neprisiminti. Geriau padejuoti, kad „ne tas“ buvo pasiųstas (į „Euroviziją“). Bet čia jau ne komisijos nariai, galas žino ką nusiuntę, dejuoja, o kiti žinovai. Juk „ant Lietuvos“ visi puikiai supranta krepšinį ir popsą. 

Šiaip jau būtų galima pasakyti, kad kažkodėl į „Euroviziją“ nesiunčiami ir jau nebesiveržia pripažinti dainininkai – gal todėl (čia jau eretiška mintis), kad atrankos komisijoje ne tų dainininkų prodiuseriai sėdi. Bet tai tegul žinovai svarsto. Aš apie pinigus, nes, ką čia slėpsi, kiekvienas kalba apie tai, ko trūksta.

Taigi, pinigai, kuriais valstybė remia kultūrą ir meną. Sakyčiau, valstybė dar kažkaip susilaiko nekišusi pinigų į „Euroviziją“: ką bešnekėtum, tačiau tai „mažumų“ konkursas, nes kažkodėl būtent šiame konkurse labai jau dažnai nugali netradicinės orientacijos dainininkai (ės). Bet dalyvavimas kituose šiuolaikinio meno (mėšlo) konkursuose yra gana dosniai remiamas.

Štai neseniai iš Venecijos šiuolaikinio meno bienalės grįžo trys lietuvės su „Auksinio liūto“ statulėle, kurią jos gavo už operą performansą „Saulė ir jūra“. Toje „operoje“ ant smėlio, suprask, paplūdimyje, guli žmonės ir aštuonias valandas dainuoja apie klimato kaitą, kūniškumą, ekologiją ir vartotojiškumą.

Kiek čia yra tikrojo meno – vis dėlto reikėtų pamatyti, bet kad politikos tikrai ne mažiau, tai jau aišku. Senamadiškumas neleidžia man vadinti opera „pirstformanso“, kurio pagrindinė tema nėra meilė. 

Apskritai mūsų veikėjams menas ir politika – tarsi du atskiri dalykai, bet tik kai jiems tai patogu. Štai kai „Europovizijoje“ du Madonos šokėjai išėjo į sceną, turėdami ant nugaros Izraelio ir Palestinos vėliavas, Madona beregint buvo apkaltinta supainiojusi meną su politika, ir dar blogai dainavusi, ir apskritai tai buvęs akibrokštas. 

Kaip ir Islandijos delegacijos iškelti šalikai su Palestinos simbolika. Islandija ne tik Lietuvą pirmoji pripažino, bet ir nepabijojo parodyti, kad Izraelis yra okupavęs Palestinos žemes. Štai kur drąsi šalis. O pas mus tai – akibrokštas. Ar daug Lietuvoje atsirastų žurnalistų, kurie išdrįstų Izraelio siųstus grobikus pavadinti žydiškaisiais (pagal analogiją su vokiškaisiais) okupantais?

Bet aš apie pinigus. Kultūros ministerija „operai“ „Saulė ir jūra“ skyrė 214 tūkst. eurų (girdi, smėlio atvežimas į sceną daug kainavo). O Vilniaus meras Remigijus Šimašius autorėms įteikė simbolinį 50 tūkst. eurų čekį. Tas pats Šimašius, kuriam Vyčio paminklas Lukiškių aikštėje Vilniuje buvo nepriimtinas, o „šiuolaikinio meno kūrinys“ bunkeris – širdžiai toks mielas; užtat jis žada palaikyti idėją statyti memorialą žydams – tereikės 150–200 tūkst. eurų. Tas pats Šimašius, kuris, kai Asmik Grigorian šiemet buvo paskelbta geriausia pasaulio operos dainininke, pasakė, kad apdovanojimams pinigų nėra.

Gal reikėjo tiesiog sakyti: menui pinigų nėra. Štai čia jau akibrokštas, kuris niekam nerūpi. Ir belieka džiaugtis, kad „Eurovizijoje“ žinovų komisijos siųstas dainininkas liko kažkur gale. Štai jeigu būtų dainavęs apie ekologiją, apie skriaudžiamas moteris ar nemylimas seksualines mažumas… būtų reikėję skirti pinigų, kurių nėra.

Beje, ar žinote, kad „Eurovizijoje“ aštuoniolikos šalių atstovai dainavo gimtąja kalba? O ar galite įsivaizduoti lietuvį, „Eurovizijoje“ dainuojantį lietuviškai?

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here