Rinkimus į Europos Parlamentą, galima sakyti, visiškai užgožė prezidento rinkimai. Tik apie juos buvo kalbama, tik kandidatai į prezidento postą televizijose ir aikštėse diskutavo. Gal ir ne visai taip, bet toks jau įspūdis liko.

Keista, žinoma, kad per visas tas diskusijas ir disputus nė vienas žurnalistas nepasakė žmonėms: Lietuvoje ne prezidentas atlyginimus ir pensijas didina, Lietuvoje prezidentas tik pirštuku pagrūmoti gali, jeigu Seimas jo pasiūlymą atmeta. Todėl kai kurių žmonių viltis, kad štai išsirinksime tą arba kitą, tai tas tikrai kažką padidins, teisingiau reikėtų vadinti kvailių viltimis. Bet taip tiesiai žmonių vadinti negalima, gal todėl ir žurnalistai leidžia klysti tiems, kurie to nori.

Taigi gerai, kad prezidento rinkimai taip baigėsi, nes daugiausiai viską didinti žadėjęs pretendentas liko ankstesniame, premjero, poste, ir dabar niekieno netrukdomas galės tesėti savo pažadus. Jeigu Briuselis ar dar kas nors, kaip tam šokėjui, nesutrukdys.

Europos Parlamentas, arba Briuselis, kaip kartais trumpiau vadinama, Lietuvai daro ir darys kur kas didesnę įtaką, negu visi buvę Lietuvos prezidentai kartu sudėjus. Lietuvos įstatymai praktiškai nurašomi nuo Europos Sąjungos įstatymų, o jeigu kai kada kas nors skiriasi, Briuselis pagrūmoja: jeigu nepataisysite taip, kaip turi būti (!), negausite pinigų.

Briuselis Lietuvai, bent jau kol kas, visų pirma yra pinigų maišas, ir pagrindinis jos deleguotų europarlamentarų uždavinys – išsikovoti kuo daugiau išmokų. Kol kas Briuselio pinigai teka į įvairias kišenes, turiu galvoje, tenka įvairioms ūkio sritims, o ne tų pinigų skirstytojams, nors pastarieji, teigiama, irgi nelieka nuskriausti.

Viešai kalbama kad daugiausia tenka žemės ūkiui. Labai teisingai pastebėta: ne žmonėms, o žemės ūkiui. Jeigu tie pinigai tektų žmonėms, tai proporcingai būtų gavusi ir močiutė, turinti, sakysim, vieną karvę. Bet ar pažįstate bent vieną tokią močiutę? Taigi galima sakyti, kad Briuselio pagalbos dėka karvių kaimuose nebeliko, nes pieno priduoti neapsimoka, ačiū taip pat ir Briuseliui…

Briuselio pinigai, aišku, gerai, būtent tų pinigų dėka Lietuvoje apie didmiesčius dygsta pilaitės (ir tuštėja kaimai). Bet per tuos pinigus nematyti, kas dar eina iš Briuselio ir kas dar laukia Europos valstybių. Tiesa, Europoje tai matančių daugėja, stiprėja judėjimai, kurie pas mus Lietuvoje vadinami „populistiniais“, „kraštutinių dešiniųjų“, „nacionalistiniais“.

Beje, ar dažnai girdite per radiją ar televiziją tokį terminą: „ekofašistai“? Taip Europoje vadinami kairiųjų pažiūrų žalieji ekstremistai, kurie prievarta, kai kur, kaip Lietuvoje, jau valstybiniu lygiu, bruka kitiems pačių susikurtas ar apsukrių, iš to pinigus melžiančių „guru“ išgalvotas sveiko gyvenimo ir požiūrio į aplinką („tušti narvai“, visuotinė ekologija, „sveikas“ maistas, bėgimas vietoj gydytojo, ir čia tenka liūdnai prisiminti išėjusį Vytautą Šerėną, vietoj pamokų – mitingai ir pan.) taisykles. Pas mus tokie garbinami, tikėkimės, tik kol kas.

Užtat „kraštutiniai dešinieji“ arba „nacionalistai“ yra baubas, kuriuo gąsdinami visi, pabandantys suabejoti, ar tikrai toje Europos Sąjungoje viskas taip gerai. Jeigu nacionalistai blogai, tai tada internacionalistai – gerai? Tikiuosi, dar ne visi pamiršo, kokios turi būti internacionalistinės pažiūros, o prireikus ir internacionalistinė pagalba.

Taigi nacionalizmas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, yra blogis. Todėl ir žodis „tautiškumas“ nebevartojamas, nes jis nors reiškia tą patį, yra šiltesnis ir artimesnis. Meilė savo šaliai (jau net bijau rašyti – tėvynei) yra atgyvena. Taip mano Briuselis, taip mano Lietuvos žurnalistai, nes jie skelbia būtent tokias idėjas. Tuo tarpu jeigu 2011 m. 90 proc. Europos Sąjungos gyventojų svarbiausiomis pavadino ekonomikos problemas, tai pernai tokių sumažėjo iki 20 proc., užtat susirūpinusių imigracija per tuos metus padaugėjo nuo 24 iki 60 proc.

O imigrantai vis plaukia į Europą. ir jau daugėja suvokiančių, kad tai taps, ir tampa didžiausia Europos Sąjungos problema. Migrantai, o ne atskiros šalys narės, kėsinasi sugriauti Europos Sąjungą, ir suprantančių tai, reikalaujančių apriboti Briuselio galias, Europoje daugėja. Lietuva kol kas nuolankiai sutinka priimti tiek migrantų, kiek liepė Briuselis, gal tikėdamasi, kad dauguma jų išvažiuos į turtingesnes šalis. Bet ką reikės daryti, kai migrantai nebetilps tose šalyse: jau laukiama, kad prasidės „šeimų susijungimas“, teisė į kurį laikoma viena didžiausių Vakarų civilizacijos vertybių. O musulmonų šeimos didelės, prie vieno jau atvykusio pridėkite dešimtį, kurie norės su juo susijungti…

Vienuolikos sekmadienį į Europarlamentą išrinktų Lietuvos atstovų sąraše nematau nė vieno, kuris nuvažiavęs į Briuselį galėtų skleisti tautiškas (komunistuojantiems labiau patinka žodis „nacionalistines“) idėjas. Gal aš klystu, O gal reikės laukti dar penkerius metus, kol čia, Lietuvoje, žmonės supras, kad gražesnis yra gimtasis žodis, o ne „internacionalinis“ angliškas. Gal dar nebus vėlu. 

eFoto.lt nuotr.