Ieškovas, laikantis save vaiko tėvu, pareiškė ieškinį teismui su prašymu nustatyti, ar kitas vyras, atsakovas, kuris vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, iš tiesų yra vaiko tėvas. Tėvystei nustatyti teismas paskyrė ekspertizę, įpareigojo ieškovą, vaiko motiną ir atsakovą kartu su vaiku atvykti į laboratoriją. Kadangi vaiko motina ir atsakovas neatvyko, teismas jiems skyrė po 300 Eur baudą. Jie nesutiko su paskirtomis baudomis, nurodė, kad mažametė sirgo, o atsakovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas slaugyti sergantį vaiką.
Pirmosios instancijos teismas skirtą baudą panaikino tik atsakovui. Teismas pažymėjo, kad vaiko motina buvo įpareigota ne tik pristatyti savo dukterį į laboratoriją, bet ir pati atvykti, tačiau pastarojo įpareigojimo neįvykdė. Aplinkybė, kad vaikas sirgo, pasak teismo, nepateisino motinos neatvykimo į laboratoriją, nes sergančia mažamete tuo metu rūpinosi atsakovas, todėl nėra pagrindo jai panaikinti baudą. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino motinai skirtą 300 Eur baudą. Teisėjų kolegija nurodė, kad paskirtos ekspertizės atlikti negalima be paties vaiko dalyvavimo. Vaiko kraujo mėginio paėmimas ir ištyrimas yra būtina tokios teismo medicinos ekspertizės atlikimo sąlyga. Ekspertizės atlikimo dieną mažametė sirgo ir dėl šios objektyvios priežasties negalėjo būti pristatyta į ekspertizės įstaigą. Vadinasi, paskirtoji ekspertizė nustatytą dieną vis vien nebūtų buvusi atlikta, jeigu vaiko motina ir būtų atvykusi į ekspertizės įstaigą.
Teisėjų kolegija byloje pasisakė ir dėl DNR ekspertizės skyrimo vaiko motinai ir asmeniui, vaiko gimimo įraše įrašytam kaip vaiko tėvui, nesutinkant su tokios ekspertizės skyrimu ir atlikimu, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl šių asmenų atsisakymo atlikti DNR ekspertizę teisinių padarinių.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad įstatymuose nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. DNR ekspertizė negali būti atliekama prieš vaiko tėvų, veikiančių kaip vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) savo vardu, valią, t. y. prievarta, nes toks atlikimas reikštų nepagrįstą įsikišimą į konstitucine teise užtikrinamą kūno neliečiamumą ir vientisumą.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimas reiškia jo privalomumą ir tai, kad jo vykdymui užtikrinti gali būti pasitelktos atitinkamos procesinės prievartos priemonės. Nutarties skirti DNR ekspertizę priėmimo faktas sudarė prielaidas panaudoti procesinę prievartą prieš vaiko tėvus, veikiančius kaip vaiko atstovus pagal įstatymą ir (ar) savo vardu, todėl tokios nutarties priėmimas taip pat yra nesuderinamas su konstitucine teise į kūno neliečiamumą ir vientisumą, jeigu vaiko tėvai, sprendžiant klausimą dėl tokios ekspertizės skyrimo, išreiškia nesutikimą su jos skyrimu.
Teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką, nurodė, jog: 1) vaiko interesai turi esminę reikšmę ir tais atvejais, kai asmuo, pareikštu ieškiniu ginčydamas kito asmens tėvystę, siekia nustatyti savo tėvystę ir taip tapti teisių ir pareigų, sudarančių tėvų valdžios turinį, turėtoju; 2) asmens, laikančio save vaiko tėvu, siekis, nuginčijus kito asmens tėvystę, nustatyti savo tėvystę ir atitinkamai prisiimti vaiko kilme grindžiamas teises ir pareigas savaime nereiškia geriausių vaiko interesų užtikrinimo; 3) vaiko interesai gali nulemti ir asmens teisės į tėvystės nustatymą (nuginčijus kito asmens tėvystę), kaip teisės į privataus gyvenimo gerbimą sudėtinės dalies, apribojimą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsisakymas atlikti DNR ekspertizę, išreikštas vaiko motinos ir (ar) asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvo, gali būti kartu su kitais įrodymais įvertintas kaip aplinkybė, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau toks pripažinimas nereiškia, kad teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo pagrįstumo klausimą, gali apsiriboti aplinkybių, susijusių su biologinių ryšių tarp ginčo šalių ir vaiko nustatymu, ištyrimu ir įvertinimu. Pirmiausia teismas turi įvertinti vaiko interesus ir galimos biologinės tėvystės nustatymo atitiktį geriausiems vaiko interesams.
Be to, negali būti ignoruojami ir asmens, laikančio save vaiko tėvu, bei vaiko motinos ir asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvo, teisės ir teisėti interesai. Teismas, be vaiko interesų, turi įvertinti, ar reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo (ne)tenkinimas nepagrįstai neapribos ieškovo, siekiančio nustatyti savo tėvystę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą bei vaiko motinos ir asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvo, siekiančių išsaugoti nustatytą tėvystę, teisės į privataus ir (ar) šeimos gyvenimo gerbimą. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad teismo užduotis nagrinėjant tokio pobūdžio bylas – rasti, kiek tai objektyviai įmanoma, teisingą balansą tarp konfliktuojančių interesų, atsižvelgiant pirmiausia į vaiko interesus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Informacijos šaltinis: www.lat.lt
Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite tiesiogiai siųsti „JURISTAI24.LT – teisinės paslaugos ONLINE“ elektroniniu paštu info@juristai24.lt. Dėl privačios konsultacijos, dokumentų parengimo ar kitų teisinių paslaugų galite tiesiogiai kreiptis į JURISTAI24.LT juristą Eugenijų Gaščenką telefonu 8 624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.
Pastaba. JURISTAI24.LT teisės naujienų skyrelyje talpinamos informacijos atžvilgiu yra informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius.
Daugiau informacijos interneto tinklalapyje www.juristai24.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/juristai24.lt.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!