Paskutinė pavasario savaitė vėl pagąsdino mus atsistatydinimais ir pirmalaikiais rinkimais. Tik mažai kas išsigando, nes esame pripratinti ir prie atsistatydinimų, ir prie atstatydinimų, ir prie visokiausių rinkimų. Pastebėjau, kad dėl kokios nors panašios pertvarkos, kurią kitas gal ir suirute ar net krize pavadina, kainos parduotuvėse niekaip nesikeičia. O štai kai ramybė ilgesniam laikui nusistovi, žiūrėk, jau kas nors ir pabrango… Nors brangsta ir be ramybės.

Nuo rinkimų šiemet veikiausiai pailsėsime, nes, kaip gal pasakytų politologai, viršūnės tam dar nepasiruošusios, ir ne moraliai, o materialiai. Bet pasirengimas tam vyksta, ir šito nepaneigsi. Kaip kitaip pavadinsi socialdarbiečių siūlymą įvesti rentas seimūnams? O siūlymas labai paprastas: atsėdėjai vieną kadenciją minkštoje kėdėje, ir jau iki gyvos galvos gauni keturiasdešimt procentų seimūno algos – 1006 eurus.

Įdomu, kokį stažą reikėtų turėti, kad uždirbdamas minimumą tokią pensiją gautum? O čia netgi ne pensija, čia dar prieš pensiją tiek gautum, jeigu neturėtum kitų draudžiamų pajamų. Kitaip sakant, jeigu nedirbtum. Pataisos autoriai taip savo pasiūlymą ir teisina: po darbo Seime buvusiems seimūnams ir ministrams (tiems renta numatoma dar didesnė) sunku įsidarbinti, todėl jiems reikalingos socialinės garantijos/.

Pagalvokite: buvusiems aukštiems pareigūnams, vadovavusiems šaliai (seimūnams) ar kokiai nors ūkio šakai (ministrams) sunku įsidarbinti. Tai gali reikšti tik vieną dalyką: tokių „specialistų“, kokie po vienos ar kelių kadencijų išspiriami iš Seimo ar ministerijos, darbdaviams nereikia. O jeigu jų nereikia verslininkams, kurie suvokia gero specialisto vertę, vadinasi, jie prasti specialistai, ir Seime tik vietą užėmė ir algą gavo…

Kita vertus, jeigu žinai, kad Seime pabuvęs niekur darbo negausi, nes per kadenciją žmonės pamatys, kad esi nieko vertas, tai ko lendi į tą Seimą? Turi šiokį tokį darbelį, ir sėdėk, ausis suglaudęs kad tik viršininkas nepamatytų, kad esi tas, kuris su bato aulu lyginamas.

O tai, kad rentos, kitaip tariant, gyvenimo nedirbant, idėją stumia socialdemokratų darbo partija, nieko nesako? Dirba vyrai, ar ne? Nuo kitų socdemų atskilo, nes norėjo valdžioje likti. Manė, tauta juos ir ankstesnius jų nuopelnus įvertins. Neįvertino, per Europarlamento rinkimus už juos nebalsavo, reitingai jau ir dugną pramušė, taigi reikia renta pasirūpinti. 

Ką žmonės pasakys? O kai kiekvieną mėnesį piniginę tūkstantukas nedirbant papildys, žmonės galės šnekėti ką tik nori. Svarbiausia – buvusieji bus sočiai pavalgę ir gerai pagėrę.

Čia kaip tik statistika paskelbė, kad per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas, vyresnis negu penkiolikos metų, per metus išgeria 11,2 litro absoliutaus alkoholio. Nelabai suprantu, kodėl geriantieji skaičiuojami pradedant penkiolikmečiais: atrodo, alkoholis jiems neparduodamas, ir pamokose kažkaip nepriimta stiklinę kilnoti… 

Bet čia statistika, kurios nesuprasi. Aš tiesiog pabandžiau suskaičiuoti, kiek reikia gerti, kad galėtum vadintis statistiniu alkoholiku.

Vienas litras absoliutaus alkoholio – atskiedus tai bus penki puslitriai degtinės, net šiek tiek daugiau, nes šiais laikais ne tik pieno litras iki 0,9 ar 0,8 litro sumažėjo, bet ir kai kurių degtinių stiprumas iki 37 ar net 36 laipsniukų nugaravo. Bet tiek to, juk čia statistika skaičiuoja. Pagal ją vienam gyventojui per metus tenka 56 puslitriai degtinės. Išeina po puslitrį kas savaitė ir dar keturi puslitriai valstybinių švenčių proga. O jeigu šeimoje dviese, tai švęsti galima dar linksmiau. 

Atrodytų, nedaug. Bet štai koks dalykas: aš mėgstu viską prie savęs pritaikyti, Nors mes šeimoje spjauname į visas verygiškas reformas ir geriame tiek pat, kiek iki jų, bet statistinės normos jokiu būdu neįveikiame, nei atskirai, nei kartu sudėjus. Net jeigu pridėtumėm kaimynus, irgi, kiek žinau, prie normos vienam žmogui nepriartėtumėm. Apskritai pensininkus iš to sąrašo irgi būtų galima išbraukti, kaip ir penkiolikos nesulaukusius vaikus (nors vaiko pinigai kažkodėl jiems nemokami), moterims irgi kažkokį koeficientą būtų galima skaičiuoti – bet kiek tada, statistikos skaičiavimu, turėtų išgerti sveikas darbingas vyras? Tikrai ne mažiau, kaip puslitrį kasdien, Jeigu tai tiesa, visi tie statistiniai skaičiavimai, pasakas apie atsigaunančią ekonomiką galima palyginti su prisirijusio girtuoklėlio svaičiojimais…

Manau, kad tokie statistiniai duomenys ir kai kurių seimūnų siekis „pasidaryti“ sau rentą yra susiję. Seimūnai pratę prie gerų gėrimų (prisiminkime, kokio brangaus viskio dėžutėje liberalams kyšis buvo nešamas), todėl mano, kad išmesti iš Seimo neturės už ką iš tos širdgėlos išgerti. Turėsit, brangieji (brangiai kainuojantys), bambaliui ar pigiausiai degtinei užteks. O tai, kad nežinote, tik įrodo, kad esate „baisiai toli nuo liaudies“. Taip, beje, jau daugiau kaip prieš šimtą metų rašė jūsų idėjinis vadas, toks buvęs socdemas Volodka Uljanovas.