Neleiskime siautėti augalų ligoms ir kenkėjams

Kaip jau rašiau balandyje, šie metai bus palankūs plisti augalų ligoms bei kenkėjams. Praeita labai šilta vasara ir švelni žiema – idealios sąlygos išplisti ir peržiemoti beveik visų rūšių kenkėjams bei ligų sukėlėjams. Prie viso to dar prisidėjo stiprios gegužės pradžios šalnos, kurios daugeliui augalų susilpnino atsparumą ligoms bei kenkėjams. Nieko nuostabaus, kad dauguma vaismedžių ir vaiskrūmių nusilpę, ligoti ir silpnai derantys, o dar gresianti sausra. 

Labiausiai sodo ir daržo augalams kenkia amarai. Taikomos priemonės yra natūralios biologinės ir cheminės. Padeda svogūnų ir česnakų nuoviras su ūkiniu muilu. Nemėgsta amarai, kai šalia auga tie patys svogūnai ir česnakai. Geras receptas yra baltalksnio lapų, krienų šaknų ištraukos. Tinka varnalėšų, bitkrėslių, kiaulpienių užpilai. Galima įsigyti natūralių ekstraktų iš karčiojo musmedžio, indiško nimbamedžio. 

Cheminės priemonės – tai 0,02 proc. actara, purkšti ne daugiau dviejų kartų. Šis chemikalas efektyvus ir prieš kolorado vabalus. Šiaip jau reikėtų pasistengti, kad nuosavuose sklypuose būtų sudarytos palankios sąlygos  naudingiems vabzdžiams entomofagams gyventi. Lietuvoje gyvena 20 rūšių boružių, visos rūšys yra grobuonys, išskyrus septintaškę. Ji minta augaliniu maistu. Viena boružė, kol užauga, suėda iki 500 amarų. Labai naudingos auksaakės, vyčiai, žiedmusės, vabalai žygiai. 

Sodybų sklypų dirvos dažnai užkrėstos nematodomis. Čia padeda plotuose pasėti serenčiai. Jie – efektyvi priemonė prieš javų, dobilų fuzariozę. Pas daugelį sodybų sklypuose apsigyvena kurkliai. Gerai kurklius atbaido prismaigstytos baltalksnių šakelės. Gerai veikia prieš kurklių lervas sutrinti kiaušinių lukštai sumaišyti su saulėgrąžų aliejumi ir įkišti jų urvuose. 

Sklypuose daug nemalonumų yra dėl skruzdžių gausumo. Mūsų šalyje priskaičiuojama apie 40 rūšių skruzdėlių. Tai daugiausia naudingi vabzdžiai, bet sode ne visuomet pageidautini. Jas galima atbaidyti česnakų tirpalu. O šiltuose būstuose gyvenančias faraonines skruzdes galima išnaikinti natūraliomis priemonėmis šiuo receptu: medus, mielės ir vanduo. Padarytus gumulėlius išdėstyti ant jų judėjimo takų. Sraiges ir šliužus gerai atbaido kavos tirščiai, kurie tuo pačiu ir gera trąša.

Dar reikėtų paminėti juodųjų ir raudonųjų serbentų, agrastų miltligę. Ją sukelia agrastinis valkčiagrybis.  Prieš žydėjimą ir po derliaus nuėmimo reikia purkšti sisteminiais fungicidais topazu arba skoru. Neužmirškime visas kultūras pastiprinti savo gamybos natūralia trąša – dilgėlių raugintu tirpalu.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje