Ignalinos vasaros pradžios šventėje prieš tris savaites Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Kristina Citvarienė Paliesiaus dvaro fizinio krūvio terapijos klinikai įteikė Asociacijos įsteigtą prizą „Vasaros liūtas“, kurį ji laimėjo nominacijoje „Inovatyvių sprendimų lyderis“. Klinika naudoja visiškai naują sveikatinimo metodą, kuriam pritaiko gamtinius išteklius. Apdovanojimą atsiėmė klinikos vadovė Joana Bikulčienė. Apdovanojimas „Vasaros liūtas“ skiriamas prisidedantiems prie kurortų ir kurortinių teritorijų patrauklumo didinimo, įvaizdžio kūrimo, sveikatinimo ir SPA paslaugų plėtros, inovatyvių ir pažangių sprendimų diegimo. Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos veikla paremta alternatyvia medikamentiniam gydymui idėja ir įrodyta medicinos mokslo. Pagrindinis tikslas – individualiai parinktu fiziniu krūviu, prižiūrint gydytojams,užtikrinti geresnę sveikatą kiekvienam pacientui. Patyrę klinikos įkūrėjai padarė svarbią išvadą, kad susirgus pirmiausia būtina panaudoti vidinius organizmo resursus ir tik išnaudojus visas galimybes, jei yra būtina, taikyti medikamentinę terapiją. 

Mes apsilankėme Paliesiaus dvaro klinikoje, susipažinome su jos veikla ir kalbėjomės su jos vadove Joana BIKULČIENE.

Jūsų klinika tokio pobūdžio vienintelė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Kuo ji unikali?

Tuo, kad vietoje vaistų mes gydome fiziniu krūviu, pritaikytu kiekvienam žmogui pagal jo tyrimo ir testavimo rezultatus. Jeigu gydytojas poliklinikoje po tyrimų parenka vaistus, tai mes – fizinį krūvį. Tiksliai sudozuotą atskirai kiekvienam žmogui, kokio jam reikia. Tai nereiškia, kad mes vietoj operacijos mankšteles siūlom. Pas mus pacientas patenka, kai būna jau stabilios būklės. Tarkime, po operacijos gydytojas žmogui sako: še tau sauja tablečių, jas reikės vartoti iki gyvenimo pabaigos. O mes sakome: o gal tu vietoje tų tablečių ateik pas mus, žinoma, jei nori. Mes bandysime pakeisti situaciją. Gal tau tablečių visai nereikės, gal perpus mažiau jų vartosi. Mes ne stebukladariai, nesiūlome keistų dalykų, bet remiamės medicinos mokslu, kaip ir kokias ligas galima gydyti fiziniu krūviu.

Tai kartu  yra ir Jūsų klinikos gydymo filosofija?

Gydymo filosofija tame, kad mes į žmogų žiūrime kaip į vientisą organizmą, o ne kaip į organų rinkinį. Jeigu žmogus nori būti sveikas, jį reikia gydyti visą – ir kūnas, ir mintys turi būti švarios. Jei mintys liūdnos, jis nebus sveikas. Arba jei gulės prieš televizorių su čipsų pakeliu, taip pat apie sveikatą sunku kalbėti, nors jis pats sakys, kad yra sveikas. Tarkim, ateina žmogus pas kardiologą ir sako, kad jam va čia spaudžia. Kardiologas ištiria ir sako, tau kardiologijos problemų nėra, šia prasme sveikas ir paleidžia žmogų. Bet jam vis vien spaudžia. Štai tuomet mes ieškome tol, kol surandame to spaudimo priežastį.

Gydant alkoholizmą ar narkomaniją visada žiūrima, koks po gydymo būna atkritimo (vėl grįžimo prie svaigalų) procentas. Jūsų situacijoje žodis atkritimas gal ne visai tinka, bet vis dėlto – ar Jūs domitės savo pacientais vėliau, po gydymo Jūsų klinikoje? 

Labai geras klausimas. Kai mes žmogų ištestuojam, kad žinotume, kokį fizinį krūvį jam taikyti, tuomet atvežame į Paliesiaus dvarą ir stengiamės pasiekti keletą tikslų. Pirmiausia, žmogus turi išmokti pats save stebėti. Tarkim, atvažiuoja pacientas, kuriam reikia numesti viršsvorį. Žiūrim, jam reikia atsikratyti 24 kg, bet per pas mus praleistą savaitę jis tiek nenumes. Arba žmogui didelis kraujospūdis. Per savaitę mes jo taip pat nenormalizuosime. Bet mes žmogų pastatysime ant bėgių, per savaitę išmokysime jį, kaip gyventi: kokio fizinio krūvio laikytis, kaip maitintis, kaip neužmiršti nuolat sekti svorį ar pasimatuoti kraujospūdį. Pats žmogus turi išmokti save stebėti. Fizinio krūvio (sporto) turi būti tiek, kiek reikia, per daug – nesveika. Mes žmogų per savaitę ir išmokome, kada kraujospūdį pasimatuoti, kiek žingsnių nueiti, koks krūvis turi būti. Per savaitę jis pasiekia ir tam tikrų rezultatų, ir išmoksta gyventi. Mūsų tikslas, kad jis išėjęs iš dvaro gyventų taip, kaip čia išmoko. Mes stengiamės jo nepaleisti ir akiračio, nors būna žmonių, kurie sako, kad jam nusibodo, nebeįdomu, nors paskui, po metų kitų, žiūrėk, vėl grįžta. Išėjusius mes konsultuojame, testuojame, koreguojame režimą. Tarkime, per mėnesį turi nukristi 2 kg, o jam nekrenta. Žiūrim kodėl, ką reikia keisti. Gal jam riebalai krenta, bet raumuo auga, o žmogus to nemato. Mes žmogaus nepaleidžiam. Bet klinikos koncepcija – žmogus pats turi prisidėti, kad būtų sveikas. Mūsų tikslas – suteikti žinių, išmatuoti visus med. rodiklius, parinkti fizinį krūvį ir mitybą, o toliau žmogus pats turi laikytis jam duotų nurodymų.

Ignalinoje šventėje gavote „Vasaros liūtą“ už inovatyvius sprendimus. Inovatyvumas ir yra tame, apie ką pasakojate?

Inovacija tame, ką visi seniai žinome: 80 proc. sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo. Bet šiuolaikiniame pasaulyje tai jau inovacija. Mes neatmetame jokių vaistų, operacinio gydymo, bet stengiamės daryti viską, kad jei žmogus gali gyventi be vaistų, tai ir gyventų. Jei žmogui yra gydytojo prirašyti vaistai, mes jų neatimame, nedraudžiame, bet keičiantis jo būklei (gerėjant) matome, kad vaistų kiekį galima mažinti.

Koks Jūsų klinikos pacientų amžius?

Mūsų pacientai tie, kurie jau pradeda galvoti apie savo sveikatą, daugiausia tai žmonės po 40-ties metų. Vyriausia mūsų pacientė ėjo 89-uosius. Amžius – ne riba, riba – noras ir galimybės judėti. 

Be antsvorio, kraujospūdžio, kokius sveikatos sutrikimus dar gydote?

Praktiškai – visas ligas. Fizinis krūvis geriausiai padeda širdies ir kraujagyslių ligoms, antsvoriui mažinti, nerimo sindromui nuimti, 2-ojo tipo diabetu sergantiems, jei cukrų reikia reguliuoti ir kt. Dažnai šitos ligos yra susijusios. Sureguliavus fizinį krūvį, mitybą, šios ligos traukiasi.

Kaip žmogus patenka pas jus? Kad po konsultacijų Vilniuje, po operacijų – tarsi ir aišku. O, tarkim, aš noriu pas jus patekti, ar priimtumėt?

Priimtumėm, bet pirmiausia jums reikia atlikti testavimą, išsiaiškinti, kokį krūvį galėtumėte priimti. Tai kol kas daroma tik Vilniuje. Ateityje testavimas bus atliekamas vietoje, Paliesiuje. Po testavimo paaiškėja, kokia yra organizmo būklė ir žmogus nusprendžia, ar nori gydytis. Dar svarbu, ar jam širdies būklė leidžia fizinį krūvį. Jei matome, kad žmogui reikia vaistinio gydymo ar operacijos, jo, deja, nepriimame. O priimtus visą savaitę mokome, stebime, koreguojame krūvį, jei reikia. 

Ar turite pacientų ir iš mūsų rajono?

Pastaraisiais metais neturėjome. Anksčiau buvo. Bet mes darome dar ir kitą dalyką. Vietiniams rengiame savaitgalio sveikatinimo programas. Rodom, aiškinam. Parengėm specialią programą būtent Ignalinos rajono gyventojams, tikimės gauti ES finansavimą šiai programai. Joje dalyvautų ir vaikai, ir senjorai. Ligonių kasos, deja, dar neapmoka mūsų paslaugų

Kokia yra Jūsų pacientų dienotvarkė, kai jie čia būna savaitę?

Pirmiausia, ryte atsikėlęs pacientas negauna pusryčių. Praktikuojame protarpinį badavimą. Pavalgo 18 val. vakare ir iki 10.30 val. kitos dienos pusryčių negauna. Atsikėlęs daro tai, kas jam paskirta: vaikšto su šiaurietiškom lazdom, dirba su treneriu, atlieka terapines procedūras. Kiekvienam sudarytas personalus planas ir su juo dirbama atskirai. Po pusryčių – paskaitėlė ir vėl užsiėmimai, iki vakarienės niekas laisvo laiko neturi. Kambariuose nėra net televizorių, specialiai, kad galva išsivalytų nuo miesto triukšmo. Už tai ir klinika yra nuošalioje, gražioje vietoje. Vienu metu gydosi 5 pacientai, ypač tuomet, kai monitoriuose reikia stebėti kiekvieno jų širdies veiklą.

Ir apie kainas. Kiek kainuoja gydymas klinikoje?

Su testavimu, savaitės gyvenimu dvare ir stebėjimu, trunkančiu metus, taip pat per tą laiką rengiamas konsultacijas, kainuoja šiek tiek daugiau nei 100 eurų per mėnesį. Atsiskaitymas kas mėnesį arba iškart už metus. Manau, tai nėra brangu. Mes daugybę pinigų išleidžiame nežinia kam, o čia – tik sveikatai. Svarbiausia – žmogaus noras. Po metų jis tampa sveiku žmogumi, nebe mūsų pacientu, išmoksta teisingai gyventi. Tada mes su juo bendraujame, pasikviesdami į koncertus dvare. 

Ką norėtumėte pasakyti, palinkėti rajono gyventojams?

Daug rajono gyventojų atvažiuoja į koncertus dvare, o aš linkiu, kad rajono žmonės atrastų dvarą kaip sveikatos oazę. Jei atsirastų norinčių, susidomėjusių mūsų klinikoje gydytis, vietiniams gyventojams taikytume ir specialias kainas. Dar linkėčiau paprastų dalykų tiems, kas kardinaliai nori keisti gyvenimo būdą. Jei ant cepelinų dedate du šaukštus spirgučių, pagalvokite, gal užteks ir vieno. Jei nueinate 1000 žingsnių, gal pamėginkite nueiti 2000. Po truputį, po truputį, kad ir iki Paliesiaus ateitumėte. Atminkite, jei žmogus visą gyvenimą nejudėjo, negalima staiga imti sportuoti, bėgti ilgas distancijas, nes tai gali liūdnai baigtis, net mirtimi. Kaip ir atsitiko šviesios atminties jūsų kraštiečiui Vytautui Šerėnui. Kiekvienam turi būti nustatytas individualus, sveikas fizinis krūvis. Visiems linkiu sveikatos!

Ačiū už pokalbį! 

Nuotraukos autoriaus ir iš klinikos archyvo