Niekų šnekos, kad Lietuvoje draudimų daug. Štai Laisvės partija apskritai norėtų viską leisti, kas neuždrausta. O jeigu valdžia ką nors uždraudžia, tai tik todėl, kad kvailos apačios, kitaip tariant, paprasti žmonės, nesupranta, kas gerai ir kas blogai. Todėl tai, kas blogai, reikia uždrausti, o tai, kas gerai, pabranginti, nes geras daiktas juk negali būti pigus. Todėl jeigu kas nors brangsta, nedera dejuoti, atvirkščiai, džiaugtis reikia, kad gerų daiktų daugiau Lietuvoje atsiranda.

Štai Seime pasigirdo siūlymas uždrausti polietileninius maišelius. Ir mikliai. Jeigu ne vakar, tai rytoj. Girdi, prekybininkai piktnaudžiauja, už dyką juos dalina. Įdomu, kur seimūnai yra matę tokį prekybininką, kuris ką nors už dyką dalintų? Juk pas juos, kaip sakoma, viskas įskaičiuota.

Šis draudimas pateisinamas tuo, kad maišeliai gamtą teršia. Girdi, paaiškėjo, kad net ir tokie, apie kuriuos anksčiau sakyta, kad jie greičiau suyra, patekę į vandenyną, nesuyra, ir juos suėda žuvys, kurias nugaišusiais lietuviai Norvegijoje apdoroja, o Lietuvoje suvalgo… 

Nežinau, kaip ten yra iš tikrųjų, nes seimūnai visada aiškina taip, kaip reikia. Jiems, žinoma. Bet žinau, kad prieš ką nors uždraudžiant, protingi žmonės pagalvoja, kas vietoj to bus. Anksčiau senoliai sakydavo – prieš išmesdamas lovą, pagalvok, kur miegosi. Bet čia protingi galvoja, o kur tu šiais laisvės nuo proto laikais matei protingą politiką? Uždrausti, ir viskas. 

Sakote, į ką žmonės silkę vynios? O čia jau tegul prekybininkai rūpinasi. Kadaise į laikraštį silkę vyniodavo, ir nieko, iki šių laikų išgyveno, silkiuota propaganda jų nepaveikė. 

Toks draudimas būtų naudingas dar ir todėl, kad popierinė spauda atsigautų, ne visi juk išgali rūkytos lašišos nusipirkti. Tiesa, kitam ir silkė jau prabanga, bet tai neverta dėmesio smulkmena. Čia bus parama žiniasklaidai. Ir pakontroliuoti ją bus galima: jeigu blogos žinios spausdinamos, atitinkamos žinybos mikliai išsiaiškins, ar jos, ant popieriaus išguldytos, nekenkia sveikatai. Ir jeigu į tokias žinias, bus uždrausta silkę vynioti, tai veiks geriau negu bet kokios sankcijos.

Tik nereikia sakyti, kad mums viską Briuselis nurodinėja. Mes ir patys proto neturime. Briuselis dar tik užsiminė, kad reikėtų kažką apie maišelius pagalvoti, o Vilnius jau ir pagalvojo, Tiek pagalvojo, kiek sugeba. Teisingai rusai sako: leisk durniui melstis Dievui – jis iš uolumo ir kaktą prasiskels (mat stačiatikiai melsdamiesi nusilenkia). Ką gi, genofondas pagerės. O jeigu dar gamtą teršiantys prezervatyvai bus uždrausti – ir rinkėjų padaugės. 

Taigi šis draudimas bus naudingas. O kad tie, kurie nepatenkinti, paguosti ir pamylėti būtų – siūloma Lietuvoje įvesti penkioliktą nedirbamą dieną. Ir švente jos nepavadinsi, nes tokia diena turėtų būti lapkričio antroji. Siūlymo autorė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad tą dieną žmonės galėtų pabūti su mirusiais. Kažin, kaip tai reikėtų suprasti? Kadangi šiuolaikiniai komunistai visas šventes norėtų švęsti kitaip – Oninės kitaip jau buvo, bus ir Vėlinės kitaip, matyt, šią dieną bus skatinama prisišvęsti taip, kad galėtum su anuo pasauliu pabendrauti (gal iki to laiko buvusių alkoholikų Vyriausybėje sumažės).

Jau net Briuselis piktinasi tokiais ubagų planais kuo daugiau švęsti ir kuo mažiau dirbti. Sako, per brangiai kainuoja, kažkoks ten produktas nepagaminamas, mokesčiai nesurenkami, biudžetininkams algų nėra iš ko mokėti, pensininkams pensijų. Tegul šneka, mes apie mokesčius girdėti nenorime, o kai švęsti užsigeidžiame, ir savarankiškumą pademonstruoti sugebame.

Mes ties tuo nesustosime. Lietuva turi šansų pirmoji Europoje pademonstruoti pakantumą, iškrypėlių tolerancija vadinamą. Tik šį kartą tai būtų pakantumas kitoms religijoms. Juk dabar kaip yra? Visos šventės vien katalikams ir komunistams. Tiesa, komunistams tik gegužės pirmoji, o štai katalikai ir antrą Velykų dieną švenčia, ir Jonines, ir Žolines, ir Kalėdas…

Pagerbiant stačiatikius, Lietuvoje nedarbo dienos turėtų būti bent jau stačiatikių Velykos ir Kalėdos. Pastarąsias švęsti būtų galima pradėti nuo katalikų Kalėdų – gruodžio 24 dienos, ir iki sausio 7 dienos. Kokiomis dienomis nedirba musulmonai – net nežinau, bet, manau, irgi rasime ką draugiškai pašvęsti. Tiesa, vos nesulaukiau kaltinimų antisemitizmu – dar reikėtų pridėti ir žydų švenčių. Štai tada būtumėme tolerastijos pavyzdys ne tik Europai, bet ir visam pasauliui.

Atlyginimai ir pensijos? Europa mums padės. Mažai bus – vokiečiai labdaros skudurų, likusių nuo pabėgėlių, atsiųs. Išgyvensim. Juk svarbiausia – rūpestis paprastu žmogumi.