Skip to content

Kokių dar siurprizų pateiks „renovacija“

Lina RAGINYTĖ

Bene dviprasmiškiausia tema Ignalinoje – renovacija. Kiek rastųsi besidžiaugiančių, tiek rastųsi ir besigraudinančių. Beveik galėtume knygą parašyti šia tema. Jeigu žiūrėtume plačiąja prasme, tai renovacija yra būtinas ir geras dalykas, bet kad mūsų valstybėje galiojantys įstatymai tokie skylėti, jog tas geras dalykas tampa pragaro kančias primenantį užmojį. Ir tada užsikuria katilas… Štai ir vėl istorija beveik tokia pati, kaip ir dešimtys jau jūsų girdėtų, mūsų rašytų… 

Ignalinoje, Petrausko g. trečiuoju numeriu pažymėtame name, renovacija eina į pabaigą, o jai besibaigiant, lenda defektai, kaip ylos iš maišo. Lauke stoviniavę namo vyrai konstatavo, kad šioje valstybėje jokioje įstaigoje prašydamas ir žemindamasis teisingumo ir pagarbos nesulauksi, tad belieka imtis konkrečių veiksmų. „Penkiese išėję atpūkosim nosį ponui Dolgovui už šitą renovaciją, tai gal geriau girdėt pradės…“, – nevyniojo žodžių į vatą vyrai. Nejauku bendrauti su kantrybės netekusiais žmonėmis, juolab, kad ir moterys nusiteikę karingai. Kai apžiūrėjau ir pamačiau priežastis, dėl ko pyksta žmonės, supratau jų nuotaikas, nerimą ir beviltišką padėtį. 

Pradėkime nuo to, kad šie žmonės prieš keletą metų savo lėšomis pasidarė kapitalinį stogo remontą, o kadangi jų namas dar su dvigubomis sienomis, tai šilumos požiūriu, jie gyveno išties puikiai. Tačiau nepaisant to, kad namui vos 25-eri metai, jie buvo verčiami daryti renovaciją. „Buvo gal 5 ar 6 susirinkimai. Aleksandro Dologovo komanda iš UAB „Šilumos tinklų“ susirinkimo metu pasakė: „Nedarysite renovacijos, tai mušime ant jūsų tašo ir mokėsite 10 kartų daugiau už šildymą“. Tai ką mums beliko daryti? Sutikome. Atsiuntė projektą, kuris suprojektavo namo renovaciją net neužeidamas čia. Pakišo mums tą projektą. Ką gi ten eilinis žmogus supras? Jei kiekvienas suprastų, tai kokiems galams tada projektuotojai iš vis būtų reikalingi. Prasidėjus darbams ėjom iš proto. Darbininkams atlygio nemokėdavo. Jie atvažiuodavo ir sėdėdavo. Kartais atveždavo, o paskui vėl išveždavo medžiagas. Dirbo viduramžių sąlygomis, be specialių apsaugos priemonių. O tada atvažiuodavo baltuose marškinėliuose su kavos puodeliu ponas Jatulis, kuris lyg ir bendrasavininkis firmos, laimėjusios namo renovaciją, ir pareikšdavo, kad negirdįs jo ausiai malonaus darbo ūžimo. Atvirai šaipydavosi iš darbininkų. Tiesa, prieš atvažiuojant Premjerui, čia buvo visi sukrutę, sujudę. Viską šluotelėmis iššlavę, o informaciniame stende, kur nurodyta darbų pabaiga, išmušė skylę… Sakysite, kad smulkmenos. Bet jos labai iškalbingos. Visas atgrasus valstybės paveikslas prie vieno renovuojamo daugiabučio…“, – namo gyventojų susibėgime pasakojo Teresė Šiaudinienė. 

Taigi, prie reikalo. Projektą pasirašę namo gyventojai nesitikėjo aplaidžių klaidų. Kai jau buvo pradėti vykdyti konkretūs darbai, išlindo ir spragos: balkone nėra palangių, o kraštinės laiptinės visų penkių aukštų balkonuose neatsidaro balkono langai, nes trukdo siena. Matuojant langus, nenumatyta, kad 10 cm pastorės sienos ir tai trukdys judėti langui. Dabar jis prasiveria vos tris centimetrus, kiek leidžia siena, be to, langų atidarymo sistemos nesureguliuotos ir net nesusuktos, visos klera, barška. O pirmoje laiptinėje gyvenančio neįgalaus vienišo senjoro namuose langai išvis niekuo neužtaisyti, kabo ore, kiaurai pučia, lyja. Namą šildę ir apdailą darę vyrai kelis kartus prašė A. Dolgovo, kad leistų sumažinti šildomos medžiagos storį iki 5 cm ir tada laisvai atsidarytų balkono langai, bet šis griežtai neleido. Esą viskas turi būti pagal projektą. 

Apėję namą, dar radome įdėtas laiptinių duris ir nemokšiškai užpeckiotas staktas bei paliktas įpusėjus darbą. Išdaužytos ir paliktos skylės, vedant elektros instaliaciją laiptinėse. Ant stogo nelipome, bet pirmos laiptinės gyventojai teigė lašant kai kuriose vietose, nors lietus telijo vieną kartą. 

Ir nors Butų ūkio komanda, administruojanti renovacijos eigą, teigė, kad žmonėms viskas bus pabaigoje gerai, žmonės netiki tuo, nes jau kartą buvo panašiose pinklėse. „Turime butą ir Ateities gatvėje, jis nuomojamas. Padarę renovaciją, statybininkai pridavė darbą, Butų ūkis išdalijo paskolą, mums nepasirašius nė vieno dokumento. Gal kas parašą padirbo? Po mėnesio ar daugiau skambina nuomininkė ir klausia, ar nebus kažin bute palangių, nes jau renovacija lyg ir baigta, visi išvažiavo… Taip, jie užmiršo sudėti palanges, kažkokiu būdu pridavė namą ir baigė renovacija. Kaip mes galime tikėti, kad čia visas brokas bus ištaisytas, kai jau visi susirinko viską ir išvažiavo? “, – svarsto kita moteris. 

Ignalinos butų ūkio pastate radome tik direktorių Antaną Gylį, nes „renovacijos tėvas“ – inžinierius A. Dolgovas – tvarkėsi asmeninus reiklaus ir jo darbe nebuvo. Papasakojus bėdas, ponas A. Gylys iškart nuginčijo, kad abu rajono laikraščiai rašo nesąmones, nieko nesupranta apie renovacijas ir dar rašo be priežasties panikuojančių žmonių svaičiojimus.

„Jokių čia problemų nematau. Renovacija nebaigta. Viską mes žinome ir viskas bus padaryta. Kam be reikalo kelti bangas. Statybininkai savo lėšomis ištaisys broką (įdomi logika: projektuotojai blogai suprojektavo, o už tai apmokės statybininkai – autor. past.). Renovacijos rangovas – UAB „Statybų kodas“. Darbų vadovas – Egidijus Jatulis, projekto vadovas – Tomas Jatulis. Techninę priežiūrą vykdo UAB „Šiltas namas“. UAB „Statybų kodas“ partneriai buvo UAB „Rekostata“, ignaliniečių įmonė. Žmonės sunerimę dėl to, kad ji bankrutavo, tačiau nerimauti nėra reikalo, nes viskas bus padaryta. Pagrindinis užsakovas – UAB „Statybų kodas“. 

Šito namo projekto vadovas – didelę projektavimo patirtį turinčios įmonės „Projektų rengimo centras“ direktoriaus pavaduotojas Tomas Jatulis. Ir bankrutavusios UAB „Rekostata“, rangovo partnerės vadovas taip pat Tomas Jatulis. M. Petrausko g. 3 namas mįslingai apsuptas Jatulių. Gerai tai, ar blogai – nežinia, bet visą šį viralą bet kuriuo atveju „srėbs“ UAB Ignalinos butų ūkis. 

Nuleidęs garą, A. Gylys pokalbį baigė kiek pasidavęs: „Rytoj mes su A. Dolgovu važiuosime į sostinę pas vieno iš renovuojamų namų rangovą prašyti, kad jis teiktųsi atvykti. Mechanizmas užvestas, renovacija pradėta, o jis net nesirodo. Ir tai ne pirmas kartas. Jūs galvojate, kad mums tai malonu. Mes patys šito siekiame. Kažkodėl žmonės nenori suprasti, kad mes esam įsprausti į tokius geležinius gniaužtus, kad sujudėti negalime ir nieko pakeisti negalime, net jei matome akivaizdžias klaidas. Mes, jų manymu, klysti negalime. O kiti ir klysti gali, ir įstatymuose spragas palikinėti gali…“.

Belieka tikėtis, kad nuotaka maiše, t. y. renovacija, ir taps nuotaka, o ne avele ir nereiks gyventojams siųsti žalčių į Butų ūkio valdas. 

Autorės nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

4 komantarai (-ų)

  1. Ir niekas nieko nepasieks, nes mūsų valstybėje į žmogų niekas nereaguoja, čia kaskoks siaubas su tom renovacijom. O Dolgovas tai čia jaučiasi kaip koks karalius ką nori ta daro👹 O jaigu kreipsiesi su kokia problema tai pati ir apkaltins kad pats kaltas. Mes mokam baisius pinigus, ir paskui dar mokėsim taisydami jų broką, tik Lietuvoj taip būna. 👹Ir viskas tik todėl kad dauguma tyli ir dėl šventos ramybės nieko nes akis, o vienetai nieko nepadarius. Liūdna bet tiesa😕

  2. A suprantat, ką rašot? Kokios “dvigubos sienos” – eikit pachmielo padaryt… Nuo kada Ignalinoj NORS VIENAS NAMAS buvo su DVIGUBOM SIENOM??? Žurnaliste, galvą perkaitai ar bobų pletkus rašinėji??? Laiptinės remontas renovacijos plane buvo? Tai ko fotkes platini? Balkonas apšiltintas, ar renovacijos plane buvo balkonų frindų+ lubų remontas? Iš vis: INVESTICINĮ PLANĄ MATEI? Taip kad – būdon!!!

  3. Čia gražiai parašyta,jei visus brokus reikėtu sumokėti visokiems “dolgovams ir jatuliams”iš savo kišenių ,manau baigtusi greitai viskas-atsirastu ir atlyginimai ir “nuplauti”pinigai.Tik kaškaip laimi konkursus ir juokias iš mūsų visų.O apie pono Jatulio darbelius manau knygą galim parašyti.

  4. Bandykime rasti išeitį. Galbūt derėkimės su įmonėmis, kad jos ištaisytų broką? Ką daugiau galime daryti?


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *