Skip to content

Į muziejų atkeliauja nauja paroda

Cimbolininkas, 1951 m. Pietryčių Lietuva

MI informacija

Liepos 4 d., 16 val., Ignalinos krašto muziejuje atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda LIETUVIŲ TRADICINIAI MUZIKOS INSTRUMENTAI

Lietuvių tradiciniai muzikos instrumentai, jų gamybos, gyvavimo tradicijos, jais atliekama muzika yra įvairiapusė ir vertinga tautos kultūros paveldo dalis. Parodoje pristatomi pučiamieji, styginiai, mušamieji, saviskambiai ir dumpliniai liaudies muzikos instrumentai – nuo paprasčiausių, kokius galėjo pasidaryti vaikai ir piemenys, iki sudėtingų, kokius darė įgudę meistrai. 

Pati didžiausia ir, pasak tyrinėtojų, archajiškiausia yra pučiamųjųlietuvių liaudies muzikos instrumentų grupė.Tokia ji yra ir Lietuvos nacionalinio muziejaus muzikos instrumentų rinkinyje, kuriame saugomi 159 pučiamieji instrumentai išBiržų, Ignalinos, Marijampolės, Rokiškio, Švenčionių ir Ukmergės rajonųParodoje eksponuojamiŠiaurės rytų Aukštaitijojepaplitę ragai, jų komplektai, daudytės, įvairių formų ir konstrukcijų mediniai, rago ir žievės trimitai, ožragiai, iš rytinio Lietuvos pakraščio atkeliavę dūdmaišiai; taip pat – lamzdeliai, švilpos, birbynės, švilpynės, molinukai,viliokliai, ubikai, kurie iš pradžių naudoti ganant gyvulius, medžiojant ar atliekant šventines apeigas, o vėliau tapo muzikos instrumentais. 

Styginiusmuzikos instrumentus, kurių rinkinyje yra 48, pristato lietuvių nacionalinės kultūros simboliu laikomų kanklių įvairovė nuo seniausių skobtinių penkiastygių iki daugiastygių, darytų Biržų, Jurbarko, Kelmės, Mažeikių, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Eksponuojama meistro Petro Lukošiaus basetlė iš Telšių rajono, apie 1920 m. Jono Meilūno vien tik peiliuku išdrožtas smuikas, 1925 m. Juozo Vepšto ir Jono Masaičio Veliuonos apylinkėse daryti smuikai, Dzūkijos meistro ir muzikanto Jono Petrausko bei Rytų Lietuvos meistrų cimbolai, citros iš Jurbarko, Kelmės ir Plungės rajonų. Yra ir šiuolaikinių meistrų rekonstruoti kanklės-arfa, psaltėrius, pūslinė, ryla.

Mušamiejimuzikos instrumentai – dvipusis būgnas, vienpusis kelmasir mažasis būgnelis. Šių ir ypač saviskambiųinstrumentų – kleketo, terkšlės, barškalų, žvangulių – paskirtis dažnai būdavo ne vien muzikinė. Tai žinios ar kvietimo į sueigas perdavimo priemonės, advento, Užgavėnių, Velykų, vestuvių, piemenų apeigų atributai ir ganymo įrankiai.

XIX amžiaus pabaigoje į Lietuvą atkeliavę dumpliniaimuzikos instrumentai greitai paplito visame krašte. Pirmiausia – vokiškos ir austriškos vienaeilės ir dvieilės armonikos, lūpinės armonikėlės, Peterburgo armonikos; XX amžiaus 3 dešimtmetyje paplitusios koncertinos ir bandonijos. Po Antrojo pasaulinio karo ir vietiniai meistrai išmoko daryti rusiškas dvieiles armonikas, kurios tapo neatsiejama vakaronių, švenčių, pasilinksminimų dalimi ir pakeitė senesnius muzikos instrumentus. Paroda supažindina su kaimo kapelose naudotais instrumentais: žemaitiška kapela rodoma su bandonija ar koncertina, aukštaitiška – su Peterburgo armonika, dzūkiška ar suvalkietiška – su dvieile armonika. 

Ignalinos kraštas Lietuvai dovanojo daug iškilių muzikantų, tradicinių muzikos instrumentų meistrų: Juozą Kirką, Joną Lechovicką, Kazį Šuminą, Giliorą Berdikšlį, Fortūnatą Ivanauską, Vilhelmą Kanišauską, Zofiją Musteikienę, Joną Žemaitį. Čia plevenanti gyvenusių ir Lietuvą kūrusių žmonių aura nenugrims į istorijos gelmes, bet taps krašto pasididžiavimu ir sektinais gyvenimo pavyzdžiais.

Ši paroda skiriama Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai. Tikimasi, kad ji prisidės prie instrumentinio muzikavimo tradicijų gaivinimo ir saugojimo, paskatins meistrus daryti senuosius instrumentus, o folkloro ansamblius, tradicinės ir šiuolaikinės muzikos atlikėjus – jais groti. 

Paroda veiks iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.

V. Miliaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje