Šiųmetis XIII tarptautinis liaudiškos muzikos festivalis „Ežerų sietuva“ vyko trijuose rajonuose – Molėtuose, Švenčionyse ir Ignalinoje. Čia sekmadienį vyko baigiamasis festivalio koncertas. Šiemet festivalyje dalyvavo Moldovos, Portugalijos, Ukrainos, Rusijos, Čekijos, Čilės ir Lietuvos kolektyvai. Didžiausią įspūdį, be abejo, paliko tolimosios Čilės iš Pietų Amerikos atstovai. Jų pasirodyme netrūko nei senųjų Amerikos indėnų, nei šiuolaikiškos erotikos motyvų.
Visi kolektyvai, įžygiavę į estradą su savo šalies vėliavomis, žiūrovų sutikti plojimais. Ignalinietės merginos savo ritualiniais šokiais priminė mūsų pagoniškus papročius, į laužo ugnį bėrė draugystės smilteles. Senu papročiu kiekvienas atėjęs kolektyvas buvo apšlakstytas vandeniu. Šventė pradėta ritualiniu lietuvaičių merginų šokiu, pagerbiant ugnį, vandenį ir žolynus. Festivalio dalyvius pasveikino rajono vicemeras Manfredas Žymantas. Jis kolektyvų vadovams įteikė savivaldybės dovanas. Festivalyje dalyvavo ir Europos parlamento narys Bronis Ropė, Seimo nariai Gintautas Kindurys, Vytautas Rastenis, tačiau jie net nebuvo paminėti ar pristatyti, nors prie šio festivalio ištakų stovėjo būtent B. Ropė. Dar dalyvavo Švenčionių meras Rimantas Klipčius ir Molėtų rajono vicemerė Vaida Saugūnienė.
Kalbantis su žiūrovais, daugelis pasigedo miestą sujudinančios tradicinės festivalio eisenos, be kurios jis tapo tik koncertu. Šis truko bemaž keturias valandas. Kolektyvai, keisdami vieni kitus, koncertavo po du kartus.
Pirmieji pasirodė portugalų ansamblis „Monte verde“ iš Medeiros salos. Jis su pertrauka gyvuoja nuo 1967 m., šoka klasikinius senuosius savo krašto šokius, vilki autentiškus kostiumus. Ansambliui šokant, aikštėje du vyrai visą laiką laikė senoviškus neštuvus, kuriuose kadaise nešiodavo arba ligonius, arba ponus. Išbandyti neštuvus buvo suteikta teisė ir šventės vedėjai Miglei.
Portugalus pakeitė čekų ansamblis „Libin-s“ iš Prachaticės, su kuria Ignalina draugauja, miesto. Pristatydami šį kolektyvą, vedėjai sakė, kad „savo čekų šokėjai perteikia Bohemijos regiono folklorą, Šumavos krašto papročius“. Šokėjai į šokio ritmą įsuko ir žiūrovus, kviesdami juos šokti.
Ukrainai atstovavo folkloro studija „Svitlycia“ ir kapela „Dzvinočok“ iš Lvovo. Tai merginų bandūrisčių ir solisčių pasirodymas. Bandūra – senovinis ukrainiečių styginis instrumentas.
Lietuviškas dainas, muziką ir šokius pristatė Ignalinos kultūros ir sporto centro kapela „Ringė“ (vad. F. Skačkauskienė) ir šokių kolektyvas „Gaja“ (vad. E. Skripkauskienė). Žiūrovai saviems ovacijų negailėjo. „Gajos“ šokėjai vėliau užkulisiuose visus užsienio kolektyvus mokė šokti jiems patikusį „Transferą“.
Iš Rusijos, Saratovo miesto, atvyko etnografinis ansamblis „Zabava“. Jie ir žiūrovus lietuviškai pasveikino. Ansamblis yra išmokęs daugiau nei 600 senųjų rusų valstiečių ir kazokų dainų, šokių, kadrilių, dažnučių, žaidimų, ratelių.
Iš Moldovos atvyko profesionalus liaudiškos muzikos ir šokių ansamblis „Dregajka“. Profesionalus ir orkestro grojimas, ir atliekami liaudies šokiai. Neveltui kolektyvui suteiktas Moldovos liaudies kolektyvo vardas.
Kaip minėjau, patys įspūdingiausi buvo iš toliausiai atvykę svečiai – Čilės universiteto Lotynų Amerikos instrumentinis ir šokių kolektyvas. Jų pažiūrėti sulėkė net visą laiką alų gėrę žiūrovai. Jų šokis su plunksniniais kostiumais buvo visų tiesiog akimis „valgomas“. Beje, šis šokis parodytas tik ignaliniečiams, Molėtuose ir Švenčionyse čiliečiai šoko kitais ritmais. Kolektyve šoka, groja ir dainuoja universiteto dėstytojai ir studentai. Ansamblis dalyvauja tarptautiniuose Lotynų Amerikos universitetų folkloro festivaliuose, yra surengęs daugiau nei šimtą koncertų užsienyje. Ir šįkart į festivalį atvykę čiliečiai, kai jau sukorė tokį kelią, namo neskubės, jie su koncertais dar keliaus po Europą.
Festivalis baigėsi bendru visų dalyvių šokiu. Šalia scenos visą laiką vėjyje suposi pripūsti dideli balti balionai. Kiekvienas kolektyvas po savo pasirodymo buvo kviestas ant jų užrašyti savo palinkėjimus. Šventės pabaigoje balionai buvo paleisti į juodą nakties dangų.
Pasibaigus festivalio programai, dar ilgai kaleno grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.
Kadangi valdžia į šventes grąžino alų, festivalyje dygo ir pirmieji šio sprendimo daigai. Tarp žiūrovų šlitinėjo ne vienas apsvaigęs nuo alaus. Vienu metu patys žiūrovai pakvietė policiją, kad ši išvaduotų nuo tokių piliečių įkyrios draugijos.
Autoriaus nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!