Praėjo Valstybės diena. Tai buvo pirmoji diena po Nepriklausomybės dienos, kai Lietuvos nacionalinis (!) radijas grojo lietuviškas dainas. Dabar vėl skamba angliškos. Greitai ne tik dainuoti, bet ir kalbėti lietuviškai taps nebe cool. 

Anksčiau jeigu kompanijoje iš dešimties žmonių būdavo bent vienas rusas, visi kalbėdavo rusiškai. Dabar net jeigu nė vieno anglo nebėra, vis tiek reikia kalbėtis angliškai, nes lietuviškai tik kaimiečiai kalba.

Kokios prasčiausios laidos per Lietuvos nacionalinę televiziją, kokias reikėtų išmesti? Pasiskaitykite „Delfi“, iš kurio atėjo dabartinė LRT vadovė, etatinius komentatorius, visokius užkalnius, ir sužinosite, kad tai visokie pageidavimų koncertai, „Duokim garo“ ir panašiai, kurie yra „ne lygis“.  

Užtat Valstybės dienos proga per Nacionalinę televiziją buvo parodytas filmas „Niekas nenorėjo mirti“, o šv. Kalėdoms buvo numatytas filmas apie iškrypėlius „Sangailės vasara“, ir tik kilus žmonių pasipiktinimui, jis buvo pakeistas.

O kad lietuviškai tik mužikai kalba – juk tai jau buvo. Istorija kartojasi: kadaise „inteligentai“ kalbėjo lenkiškai, paskui – rusiškai, dabar – angliškai. Lietuviško žodžio nei pagarbos jam nebėra. Štai liepos 7-ąją, pirmą liepos sekmadienį, vyko globėjų piknikas. Matote, lietuviško žodžio rengėjai neberado, „susitikimas“ – netinka, pikniko reikia.

Valdžia emigrantus susigrąžinti nori. Tačiau per visus įmanomus kanalus vykdoma nutautinimo politika kala žmonėms į smegenis: dabar jūs esate laisvi, todėl galite važiuoti, kur panorėję. Ir įvedant eurą panašiai buvo: važiuojant į užsienį, nebereikės lito į eurą keisti. Ir apskritai, mes Europos Sąjungoje esame, reikia vienytis. Tautiškumas vadinamas tik nacionalizmu, o tai jau keiksmažodis. Viskas turi būti bendra – visi siekiai, visi įstatymai…

Bendra? Ir tai jau buvo. Tiesa, irgi senokai. Bet reikėtų prisiminti, kad buvo „vienas vadas, viena tauta, viena ideologija, viena kalba“… Tęsti galima ilgai. Tik religija iškrito, nes šiuolaikinių komunistų, save socialistais, socialdemokratais ar dar kitaip „soc-„ save vadinančių, santykis su religija savotiškas. Šitie neva krikščionys į bažnyčią, kirchę ar cerkvę dar nueina, bet jau pasiruošę nuimti nuo šventyklų kryžius, nes jie, girdi, žeidžia musulmonų jausmus, ir uždrausti Kalėdų eglutes Europos miestų aikštėse.

O šiaip – ir tai buvo. Buvo nacistinėje Vokietijoje, Dar prieš tai buvo raudonojoje Rusijoje. „Apsistosim, kai raudonu žiedu // visa Žemė skaisčiai pražydės. // Tegul tautos vieną himną gieda. // Visos tautos –iš vienos širdies“ – taip apdainavo vienybės siekį Salomėja Nėris. Vienu metu ten buvo be religijos, paskui – su, paskui vėl be, dabar vėl ne tik viešai meldžiamasi, bet ir balistinės raketos pašventinamos…

Europoje vienybės siekiama, kovojant su nacionalizmu, tai yra, su tautos teise turėti savo nuomonę ir savo įstatymus. Ateityje ir valstybė turėtų būti viena, o kol kas imkite Briuselio nuleidžiamus įstatymus. Paskutinis iš Briuselio atėjęs idiotizmas: tėvas privalo imti du mėnesius vaiko priežiūros atostogų, priešingu atveju šeimai nebus mokami vaiko pinigai.

Kas dar šeimoje bus uždrausta, o kas taps privaloma? Kas dar bus sprendžiama nebe šeimoje, o direktyva iš aukščiau? Kokių dar demokratijos grimasų reikia laukti? Nors demokratija tai vadinti jau sunku. Tai jau kažkokia šūdokratija.  

Beje, išvengti šeimos gyvenimo ribojimų nesunku. Gyvenkite susidėję. Ir vaiko pinigai vienišai motinai didesni bus, ir visokios pašalpos mokamos, ir lengvatos… Apskritai šeima – kažkokia atgyvena, šeima šiais laikais reikalinga tik iškrypėliams, o normaliems žmonėms reikalinga laisvė.

O mūsų valdžia, eidama į Europą, nors gal teisingiau būtų sakyti – verždamasi prie europietiškų pinigų lovio, skuba nutautinti lietuvius. Tegul jie važiuoja, kur nori, atvažiuos kitataučiai, kurie lietuviškai nekalbės. O tie lietuviai, kurie nespės išvažiuoti, turės, pasak užkalnių, prisitaikyti, tai yra, išmokti angliškai ir nebebūti tokie kaimiečiai.

Vėl pakartosiu tai, ką jau anksčiau rašiau: Lietuva bus, bet be lietuvių, – taip pokario metais pasakė SSRS komunistų partijos ideologas Michailas Suslovas. Istorija apsuko ratą. 

Ryčio Daukanto pieš.