Skip to content

„Sosnovskis“ jau lipa per langus, o mes vis žaidžiame

Lina RAGINYTĖ

Dar birželį šalį apskriejo kvietimas „padėti NMA kovoti su Sosnosvkio barščiu“, kovoti, t. y. užfiksuoti, kur konkrečiai jis auga. Nežinau, kaip ši žinia atrodo kitų šalies rajonų gyventojams, bet didžiajai daliai Ignalinos gyventojų tai jau kelia juoką. Beviltišką juoką. Kai šios sunkiai naikinamos piktžolės jau keletą metų dramatiškai stumia mus pačius iš mūsų teritorijos, visi tik tekalba, kad reikia fiksuoti ir skaičiuoti bei fotografuoti, tada tikrai ima beviltiškas juokas. Bet… 

NMA kvietimas

Sunkiai naikinamoms piktžolėms – Sosnovskio barščiams – plintant ir užimant vis daugiau Lietuvos teritorijos, kviečiame pranešti apie jų augimo vietas. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) sukurta programėlė „NMA Agro“ suteikia galimybes nustatyti tikslias fotografuojamo objekto koordinates, todėl gyventojai kviečiami jų augimo vietas nurodyti naudojantis šia programėle, – skelbia NMA.

Šiuo metu toks metų laikas, kai ne tik skleidžiasi žiedai, bet pradeda želti piktžolės ir žaliuoti invaziniai augalai. Vienas iš tokių yra Sosnovskio barštis. Visi esame matę įspūdingo aukščio augalą baltu skėtiniu žiedynu. Beje, šis žolinis augalas išsiskiria ne vien savo aukščiu (gali užaugti iki 5 metrų), briaunuotu stiebu iki 12 cm skersmens, tačiau liūdniausia, jog kiekvieno augalo vienas žiedynas gali subrandinti iki 100 tūkst. sėklų, kurios patekusios į tinkamą aplinką užaugina po naują augalą (sėklos žemėje daigios išbūna iki 15 metų). Dar viena išskirtinė savybė – Sosnovskio barštis yra visas nuodingas – ir kotas, ir lapai, ir žiedai. Prisilietus gresia antro laipsnio nudegimas, tačiau ir pūslėms užgijus bėdos nesibaigia – nudegimų vietose ilgiems metams gali likti dėmės. Jei sulčių patenka į akis, galima net apakti. Todėl labai svarbu pradėti naikinti šiuos augalus kuo anksčiau ir susitelkiant.

„NMA agro“ programėlė pasirūpins tiksliomis nuotraukų koordinatėmis

Sunkiai naikinamas pasitelkus net cheminius ar mechaninius būdus, šis invazinis augalas sparčiai plinta ir užima vis daugiau Lietuvos teritorijos. Sosnovskio barštis okupuoja net uolių ūkininkų žemes, ką bekalbėti apie pakeles, neprižiūrimą žemę, buvusių ūkinių statinių vietas ar juostas šalia geležinkelio bėgių…

Todėl NMA, bendradarbiaudama su Aplinkos ministerija, kviečia visus Lietuvos gyventojus aktyviai siųsti Sosnovskio barščių nuotraukas, naudojantis mobiliąja „NMA agro“ programėle, kuri pasirūpins tiksliomis nuotraukų koordinatėmis. Pagal gautą informaciją pažymėsime taškus, kuriuose auga šie augalai, patys vykdysime prevencinę veiklą bei informacija dalinsimės su Aplinkos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Tai bus naudinga ir patiems žemės turėtojams, nes galbūt šalia auginamo miško ar paveldėtame nenaudojame sklype auga šių milžinų sąžalynas, o žmogus apie jį net nežino.

Šiais metais bus pradėtas įgyvendinti projektas „Invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje“, kurį Aplinkos ministerija finansuoja Europos Sąjungos lėšomis. Bus tiriamas 100 invazinių ir svetimžemių rūšių, taip pat ir Sosnovskio barščio, paplitimas gamtoje, bus sudaryti paplitimo žemėlapiai. Remiantis surinkta medžiaga, bus parengti invazinių rūšių veiksmų planai, t. y. numatytos kontrolės priemonės, nurodyta, kuriose vietose ir kokie asmenys turės naikinti Sosnovskio barščius ir kitas invazines rūšis. Labai svarbu surinkti kuo išsamesnę informaciją apie Sosnovskio barščio paplitimą šalyje, kad būtų galima įvertinti esamą situaciją ir imtis reikalingų naikinimo priemonių, todėl per mobiliąją „NMA agro“ programėlę pateikta informacija tikrai bus naudinga analizei ir svarbi planuojant veiksmus. 

Norėdami pranešti apie augančius Sosnovskio barščius, atsisiųskite mobiliąją „NMA agro“ programėlę į telefoną, paspauskite pliuso ženklą, esantį dešiniajame apatiniame kampe, pasirinkite formą „pranešti apie pažeidimus“ ir pažeidimo tipą – Sosnovskio barščiai. Galite pateikti aprašą ar pastabas, bet tai nėra privaloma. Palietę fotoaparato ikoną ir nufotografavę augalą, paspauskite žalią vokelį ir išsiųskite pranešimą mums. Jei Sosnovskio barščių yra visas sąžalynas, galima (bet neprivaloma) pasinaudoti programėlėje esančiais matavimo įrankiais. Trumpa naudojimosi mobiliąja programėle instrukcija pateikta programėlėje, kurią galima nemokamai atsisiųsti iš „Google Play“ ir „Apple Store“ parduotuvių, paieškos lauke suvedus „NMA agro“. „NMA agro“ veikia ir „Android“ ir IOS operacinėse sistemose.

Dėmesio! Fotografuokite išlaikydami atstumą! Jokiu būdu neikite prie šio augalo arti, nelieskite jo!

Rūpinkimės mus supančia aplinka ir kurkime klestintį kraštą kartu!, – skelbia NMA. 

Taigi, Sosnovskis jau lipa per langus, o mes žaidžiame vaikų darželio žaidimus, kurdami programėles. Įdomu, kiek išmesta lėšų šitam žaidimui? Įtariu, kad realiai galima buvo išnaikinti ne vieną ha šitų nuodingų piktžolių. 

Eksperimentas pasiteisino

Šiais metais nedideliame kieme (apie 40 arų) sutikau jau 11 Sosonosvkio barščių. Iki šiol „auginau“ 3. Vis iškasdavau. Šiemet ėmiausi drastiškų priemonių. Purškiau dviguba doze chemikalų (Taifun) ant kiekvieno lapo, o ypač ant besiskleidžiančio pumpuro. Nykimo procesas užtruko 4–6 savaites (kiekvienam skirtingai). Augalai išdžiūvo. Darau išvadas, kad norint, galima kovoti su šiais „gražuoliais“. 

Visuomenė lūžta nuo pareiškimų, kad esą reikia bausti ūkininkus ir panašiai. Nelabai man aišku, kuo čia dėti ūkininkai. Jie (nekalbu apie tam tikrą dalį pseudoūkininkų) dirba žemę, kaip ir kelis ar keliolika hektarų turintys ir vieną kitą gyvuliuką auginantys savo reikmėms žemės mylėtojai ir turbūt esą ta nedidelė visuomenės dalelė, realiai kovojantys su šia piktžole. Bet visi jie yra bejėgiai, kai valstybei ar apsileidėliams priklausančiose teritorijose klesti Sosnovskio barščiai. Kaip gali išnaikinti tokią gają piktžolę, kai kaimyno žemėje, už trijų metrų – šių piktžolių miškas? Kaip galima bausti ūkininką ar šiaip žemės savininką už tai, kad jo kaimynas veisia sparčiai besidauginančias piktžoles? Norite realiai pamatyti, kaip tai atrodo, palėkite link Rimšės, Kaniūkų, užsukite į Daugėliškio apylinkes, pasivaikščiokite po Kazokinę ir t. t. 

Situacija kasmet prastėja. Norint juos apnaikinti, reikia nuo ankstyvo pavasario, vos pradėjus skleistis pirmiems augalo lapams, imtis naikinimo kartu vienu metu. Suprantu, kad dideliais plotais paskleidus chemikalus, pavojinga aplinkai. Bet kai pagalvoji, kiek to paties chemikalo ūkininkai supila ant grūdų, iš kurių duoną kepam, prieš sėją, augalui bręstant ir prieš kūlimą, tai čia būtų lašas jūroje.

Turime savivaldybėje aplinkos apsaugos specialistų, gamtininkų, turime ūkininkus vienijantį skyrių, bendruomenių būrį ir nieko nedarome. Pavaitojame ir toliau sėdime. Ar Ignalina negali mesti iššūkio Sosnosvkio barščiams ir tapti pirmąja savivaldybe realiai kažką nuveikusia? Sakysite, neturime leidimų ir neturime lėšų. Pasijudinus kėdėje ir galvą pasukus, galima ir leidimus susitvarkyti, ir projektus parašyti, ir lėšų rasti. Prisidėtų ir patys gyventojai. Kažin, ar didžiulį nuostolį seniūnijos patirtų, jei metus ar kitus suoliukų ir tvorelių nepersidažytų, jei metus kitus kapines patys žmones pasitvarkytų ir vienu kitu koncertu mažiau turėtų.

Begales resursų išnaudojame beverčiams, trumpalaikiams dalykams… ir vis stovime vietoje, nors atrodo tiek daug dirbame, tokie pervargę ir išsunkti esame. Gal ne taip prioritetus susidėliojame, jei nepasiekiame ilgalaikio rezultato ir nejaučiame pasitenkinimo. 

1 komentaras

  1. Daugiau informacijos ir veiklumo, jokių projektų ir lėšų beveik nereikia. Pavasarį nupjaukit pradedantį augti barštį ir įpilkite druskos. Kiekvienas nors po 10 barščių kiekvieną pavasarį…


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje