Skip to content

Šventas kačių kultas Senovės Egipte

Parengė Jonas BALTAKIS

Katės šalia mūsų gyvena jau 10 tūkstančių metų, tačiau iki šiol lieka paslaptingomis būtybėmis. Amžių tėkmėje kačių šeimos atžvilgiu požiūris buvo įvairus. Jos laikytos mistinėmis ir kėlė prietaringų žmonių baimę, buvo naikinamos. Bet istorijoje buvo ir kačių aukso amžius, jei kalbėsime apie Senovės Egiptą, kuriame katės buvo dievinamos. Tuomet jos buvo įamžinamos papirusuose ir faraonų kapavietėse piramidėse. Tam lėšos ir net brangakmeniai buvo netaupomi. Katė egiptiečiams asocijavosi su gėriu, meile, vaisingumu ir apsauga. Jauni egiptiečiai nešiojo amuletus su kačių atvaizdais ir meldėsi, kad dievai jiems dovanotų tiek vaikų, kiek kačių pavaizduota nešiojamame medalione.

Namų židinio deivė

Netoli Nilo deltos esančiame mieste Bubastyje yra religinis katės-deivės Bastetės centras. Ji buvo aukščiausiųjų dievų Ozirio ir Izidos dukra ir egiptiečių mitologijoje užėmė svarbią vietą. Namų židinio deivė asocijavosi su Saulės ir Mėnulio šviesa, buvo vaizduojama kaip moteris su katės galva.

Vaikai nešiojo amuletus su Bastetės atvaizdu, kad ši deivė apsaugotų juos nuo ligų ir skorpionų įkandimo. Vaikams net darydavo kačių atvaizdo tatuiruotes. Beje, Bastetė nebuvo vienintelė katė-deivė. Senovės egiptiečių Mirusiųjų knygoje sutinkamas šviesaus katino Didžiojo Matu atvaizdas, gelbstintis žmones nuo gyvatės, sėjančios chaosą ir blogį.

Kačių mumijos

Senovės Egipto katės buvo vidutinio dydžio, liesokos, rudų atspalvių. Tai tapo aišku, kai archeologai rado kačių mumijų. Katės mirtis kiekvienai egiptiečių šeimai buvo tragedija. Gedulas trukdavo apie 70 dienų, o šeimos nariai tuo laiku nusiskusdavo galvas ir antakius, kaip praradimo ženklą. Mirusį gyvūną suvyniodavo į lininį audeklą, ištepdavo aliejais ir balzamuodavo. Kad jų mylimi gyvūnai gerai jaustųsi mirusiųjų pasaulyje, į kačių kapavietes dėdavo žaislus, su kuriais katės žaisdavo, būdamos gyvos. Mumijos buvo dedamos į sarkofagus, kartais paauksuotus, jei mirusios katės šeimininkas buvo turtingas.

Pralaimėtas karas

Kartą katės kultas egiptiečiams iškrėtė piktą juoką. Persų karalius Kambizas II, žinodamas, kad Egipte yra šventas katės kultas, 525 m. prieš Kristų panaudojo uždraustą būdą Peluzijos miesto apgultyje. Kaip pasakoja graikų istorikai, persų kariuomenė ilgai negalėjo paimti apsupto Egipto miesto ir tuomet sugalvojo gudrybę. Karalius Kambizas įsakė kiekvienam savo kariui rankose laikyti po katę. Egipto faraonas Psametichas III nedrįso įsakyti savo kariams atakuoti persus, nes atakos metu galėjo nukentėti katės. Egiptiečiai pasidavė be mūšio, o persų karalius, užkariavęs Egiptą, įkūrė 27-ąją dinastiją.

Katės, kaip prekė

Kates egiptiečiai prijaukino prieš tūkstantį metų, nei jos paplito kitur pasaulyje. Visaip priešintasi tam, kad katės būtų iš Egipto išvežamos, nepaisantiems šio draudimo grėsė mirties bausmė. Žinodami apie Egipto kačių vertę, finikiečiai, rizikuodami gyvybe, grobdavo šiuos gyvūnus ir parduodavo kitose šalyse. Egiptiečiai keliautojai, svetur radę kačių, jas išpirkdavo arba pavogdavo, ir vėl grąžindavo į Egiptą. Tačiau toks šventas kačių kultas viliojo svetimšalius ir katės įvairiausiais būdais iš Egipto būdavo išvežamos. Kačių statulėlių, amuletų, muzikos instrumentų su jų atvaizdas rasta Prancūzijoje, o Anglijoje rasta masinė kačių kapavietė. Naminės katės iš Egipto buvo laivais išvežtos į Indiją, Birmą ir Kiniją, tačiau net iki mūsų tūkstantmečio pradžios jos buvo vis dar reti gyvūnai.

Iš rusų kalbos vertė Jonas BALTAKIS

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *