Skip to content

Nemylimi „augintiniai“: blusos, širšės, žiurkės

Lina RAGINYTĖ

Kartais nežinoti būna kur kas geriau. Į redakciją besikreipusią sodininkų bendrijos „Ažuolas“ gyventoją Danutę sujaudino namelyje įsikūrusios nekviestos augintinės – širšės. Moteris sužinojo, kad anksčiau tokiais atvejais pagelbėdavę ugniagesiai gelbėtojai, dabar jau šitos misijos atsisakė, tad moteris tiesiu taikymu – į redakciją. Žinoma, širšių mes nesugaudysime ir neišnaikinsime, tačiau pasistengėme rasti tuos, kurie tai geba ir gali padaryti. Paaiškėjo, kad mūsų rajone mus puolančius įvairius priešus (širšes, vapsvas, žiurkes, tarakonus, blusas, blakes), keliančius pavojų sveikatai ar net gyvybei sutramdo profesionalas Darius. Danutė jau išgelbėta, bet tai, ką sužinojome bendraudami su Dariumi apie įvairius žmogaus „priešus“, išties privertė suklusti.

Prasideda širšių ir vapsvų sezonas

Liepos antroji pusė – širšių ir vapsvų aktyvusis periodas. „Šie vabzdžiai kaskart gyvenimo ciklą pradeda nuo nulio. Žiemą motinėlė praleidžia sienų plyšiuose, po medžių žieve, tarp malkų ir kitose, joms patinkančiose vietose. 

Pavasarį pradeda rūpintis lizdu. Kadangi žiemoti motinėlė nueina jau apvaisinta, tai pavasarį susuktame lizde sudeda lervutes ir pradeda gyvenimo ciklą. Savo lervutes šie vabzdžiai maitina nugaišusia mėsa. Todėl ten, kur yra lizdas, gendančio lavono kvapą pajusite iš tolo. Tik jau suaugę širšės mėgaujasi saldumynais ir vaisiais. 

Būtent dabar prasideda aktyvusis širšių ir vapsvų judėjimas. Jei anksčiau nepastebėdavote medyje, namo palėpėje ar kitoje vietoje įsikūrusių šių vabzdžių, tai nereiškia, kad jų nebuvo. Tiesiog viena kita praskrisdavo, o dabar suaugus širšėms ir išsiplėtus lizdui, jų judėjimą pastebėsite ir nenoromis. Paprastai ir širšės, ir vapsvos gyvena ramiai, kol jų nekliudote ant kokių obuolių ar kitų skanėstų ropinėjančių. Tačiau jei namuose ar kitame pastate, medyje kieme pastebėsite lizdą, reikia elgtis itin atsargiai. Šiuo atveju viskas priklauso nuo motinėlės (-ių) lizde. Jei tik pajus bent menkiausią vibraciją (trenkus durimis, pajudinus medį ir pan.) motinėlė duos komandą pulti. Gamtoje surėdyta, kad svarbiausiu taikiniu visada būna galva. Širšių ir vapsvų geluonis itin ilgas ir jos laisvai perduria drabužių sluoksnį. Net ir vienas širšės įgėlimas į galvą gali baigtis labai labai liūdnai. O jei žmogus alergiškas, sunku prognozuoti baigtį, užpuolus šiems vabzdžiams. 

Labai nuoširdžiai patariu niekada patiems nebandyti naikinti širšių ir vapsvų lizdų. Visi parduotuvėse parduodami purškalai tiesiog suerzina vabzdžius, o kai jie suirzę, kenčia žmogus“, – sako kelis dešimtmečius pavojingus vabzdžius tramdantis Darius. 

Pažink „priešą“ 

Norite – tikėkite, norite – ne, bet įvairų gražių parazitų, ketinančių mus išstumti iš namų, turime ir daugiau. Tai ir pelės, žiurkės, įvairios skruzdėlės, tarakonai, blusos ir net blakės. Beje, visuomenėje įprasta manyti, kad visokie parazitai įsiveisia tik nešvariose, apleistose patalpose. Visai ne, sako Darius, blusos, blakės, skruzdėlės ir tarakonai labai mėgsta įsikurti ir itin švariuose namuose. Jie nesirenka, kur jiems gyventi. Svarbiausia – vieta maitintis ir daugintis, o ar tai apleista gryčiūtė pamiškyje, ar ištaiginga vila Vilniaus apylinkėse, ar prabangus butas senamiestyje – skirtumo nėra. Visur juos teko naikinti. 

Svarbiausia – gerai išmanyti parazito elgseną, mitybą, tik tada gali pradėti kovoti. Tarkim, pas kaimynus kokiame nors ūkiniame yra žiurkių. Jei jų niekas nenaikins, per metus, prasidėjus istorijai nuo vienos žiurkės, jos šeima išsiplės iki 800. Žinoma, suveiks natūrali atranka ir jų gal bus kiek mažiau, ar daugiau. Bet skaičiai tokie. Visoje šioje gausioje šeimoje neliks vietos patinams, mat juos stiprieji patinai išveja, tad anie įsikurs pas jus ar pas kitą kaimyną. Niekada nebus taip, kad jūs nieko nedarydami išvengsite šitos kaimynystės. 

Puikiai dauginasi ir tarakonai. Vieno poravimosi metu patelė apvaisinama 8 kartoms po 40 kiaušinėlių vienai kartai. Kitaip tariant, tarakonė ir viena po apvaisinimo likusi jūsų bute gali užveisti visą armiją tarakoniukų. 

Daug sveikatos ir nervų pagadina blakės ir blusos. Jų nei pamatysi, nei sugausi. Tik pajusi ilgai kankinantį niežulį po sukandimų. Blusomis apdovanoja gyvūnai, galima parsinešti iš smėlynių, laiptinių, rūsių ir pan. Blusas, ilgai ir kruopščiai dirbant siurbliu po tris kartus per dieną, galima suvaldyti, prieš tai, žinoma, kreipusis į specialistus dėl naikinimo. O štai su blakėmis – labai sudėtinga. 

Blakės – šio amžiaus rykštė, gyvenanti pataluose ir kandanti taip pat, kaip ir blusa, tik ne taip skaudžiai. Blakių į Lietuvą daug atvežė iš Anglijos, nes ten masiškai jos išplitę. Blakės maitinasi rytais, kai žmogus miega, o blusos tada, kai žmogus būna ramybės būsenoje, žiūri TV, skaito, miega ir pan. Sugauti ši padarą – labai sudėtinga. Vis tik pajutus, kad namuose be jūsų dar kažkas apsigyveno, būtų gerai tą gyventoją pagauti ir uždaryti į kokį indą, tik visai jo nesutrinti. Jei nutartumėte pagalbos ieškoti pas specialistus, ir jums, ir mums susitaupytų laiko jūsų nekviesto gyventojo indentifikavimas. Iškart žinotume, ką ir kaip reikia daryti. Tiesa, blusų naikinimui užtenka vieno karto, po to jums patiems paliekant užduotis, o štai blakėms naikinti teks kelių kartų kas 2–3 savaites. 

Pagrindinis ir svarbiausias patarimas dėl blusų ir blakių – jokių patalų ir drabužių po lova. Daiktadėžėse po lovomis gali būti tik nepatrauklūs parazitams daiktai – tarkim, treniruokliai“, – pataria Darius. 

Jeigu jums kiltų klausimų dėl širšių, vapsvų ar kitų namuose gyvenančių parazitų naikino paslaugų, skambinkite teisiai profesionalams Ignalinoje tel. 8 610 85800. 

Šeimos gydytojas Artūras JASIULIS pataria

Sisteminės alerginės reakcijos išsivystymą lemia imuniniai alergeno ir antikūno kompleksai. Todėl pirmojo bitės, širšės ar vapsvos įgėlimo metu anafilaksinė reakcija paprastai nesivysto. Tik po pirmojo kontakto su geliančių vabzdžių nuodais metu, žmogaus organizme pradeda gamintis specifiniai antikūnai, kurie yra būtinas sisteminės alerginės reakcijos substratas. Tad pakartotini įgėlimai alergiškiems žmonėms jau gali sukelti įvairias alergines reakcijas: nuo lokaliai išplitusių, pasireiškiančių tinimu, paraudimu, skausmu ir niežėjimu įgėlimo vietoje iki sisteminio viso organizmo atsako. 

Sunkiausia sisteminė reakcija – anafilaksinis šokas – būklė, grėsminga gyvybei. Jei po įgėlimo vystosi anafilaksinės reakcijos – žmogui darosi silpna, temsta akyse, jį pykina, išberia visą kūną pūkšlėmis, – būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Labai gerai, jei yra adrenalino – jį reikia leisti nedelsiant. Jei turite priešalerginių vaistų – sugerkite, dėkite šaltus kompresus. Bent kartą pasireiškus anafilaksijai, būtina kreiptis į alergologą. Įvertinęs ligos istoriją bei atlikęs reikalingus tyrimus, gydytojas išrašys adrenaliną, kurį privalėsite visada turėti su savimi. Gera žinia žmonėms, patyrusiems anafilaksiją nuo bitės, vapsvos ar širšės įgėlimų yra ta, kad egzistuoja veiksmingas gydymas – alergenų specifinė imunoterapija.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje