Atliekų tvarkymas tebėra viena opiausių gyventojų problemų

Lina RAGINYTĖ

Vieni aklai eina į „Europą pagal Europą“, kiti dar bando įjungti sveiką protą ir ieško argumentų, sprendimų, alternatyvų. Viena aštriausių mūsų rajono gyventojų problemų – atliekų tvarkymas. Valdžios tikslas – kad visi tinkamai tvarkytų tas atliekas (rūšiuotų, pagal sudarytą sutartį išvežtų jas ir susimokėtų, o nemėtytų, kur papuola). Visuomenės tikslai išsiskiria. Vieni stengiasi viską atlikti teisingai – atliekas išrūšiuoja, kaip pridera, kompostuoja, pavojingas ir stambiagabarites išveža į specialias aikšteles, o už bendras atliekas ir jų sutvarkymą paslaugas teikiančiai įmonei norėtų mokėti tiksliai tiek, kiek priklauso. Kita visuomenės dalis – negirdi, nemato ir nenori nieko žinoti. Pas juos savi įžūlūs įstatymai, savos taisyklės ir iškreiptai trumparegiškas žvilgsnis į supančią aplinką. 

Mūsų atliekas daugelį metų rajone tvarko SĮ „Kompata“. Jai vadovavo Vytautas Čepulėnas, Valentinas Petkūnas, na, o dabar vairą į rankas perėmė Vytautas Potapovas. Prieš tai dirbusiems vadovams situacijos suvaldyti nepavyko, nors pastangų tikrai dėjo visi nemažai. 

Prieš tai įmonei vadovavusių direktorių noras buvo maksimaliai visus gyventojus apmokestinti bet kokia kaina. Ar tai davė rezultatų? Kol kas – tikrai ne. Mieste situacija kiek lengvesnė, tačiau kaimuose – itin sudėtinga. Problema ta – kad vartotojai labai skirtingi. Vienoje pirkioje gyvena močiutė ir 1 kg atliekų per mėnesį nesukaupianti, kitoje sodyboje – labai atsakingai vartojantys ir rūšiuojantys žmonės, tad atliekų per mėnesį surenkantys ne daugiau nei pusę konteinerio. O štai trečioje gyvena visas būrys kokių nors žemo intelekto ir primityvaus mąstymo, bet kartu ir labai gudrių LR piliečių, iki kurių sąmonės toks veiksmas – kaip atsakingas vartojimas, ekologija, švari aplinka, planetos saugojimas ir pan. – gyvenime neateis. Spjaudys, daužys, laužys, mėtys, užkasinės ir dergs, kaip įmanydami, nes, jų manymu, už viską atsakinga valdžia. 

Kaip jaustis žmogui, kai jis, pagal SĮ „Kompata“ reikalavimus sudaręs sutartį, atliekas veža du kartus per mėnesį, didžiąsias išveža į spec. aikšteles, o kaimynas, nesudaręs jokios sutarties ir nepriimantis jokių registruotų laiškų, atliekas veža dviratuku miškelin, kitas net ir traktoriumi statybines ir buitines atliekas iki to paties miškelio paveža? 

Atliekų tvarkymo sistemos problema – teisingumo nebuvimas. Nekalbu apie tą visuomenės dalį, kuri viską supranta ir jiems nekyla klausimų: kodėl reikia saugoti ir tausoti planetą, kodėl Liepos 6-ąją giedam himną ir t. t. Čia viskas aišku. Tačiau yra tokių, kurie elgiasi pagal įspraustas taisykles, bet jie nuolat jaučia pyktį, nepasitenkinimą, nes pasigenda teisingumo. Ir juos tikrai galima pateisinti. Vienas turi du kartus per mėnesį stumdyti pustuštį konteinerį išvežimui, o kitas juokias į akis ir vadina durneliais. Gal būtų teisingiau ne gąsdinti ir bauginti žmones, o motyvuoti juos elgtis tinkamai. Taip, kaip ir su vaikais, beje. Teisingiausia būtų sudaryti sąlygas žmonėms taupyti ir tausoti. Jei aš tinkamai rūšiuosiu, mažiau vartosiu ir už tai galėsiu mažiau mokėti – kodėl gi ne… Jei pasigilintume į psichologiją, atrastume paprastą dalyką. Esmė net ne piniguose, o galėjime rinktis. Tai daug labiau žmogų motyvuoja, nei per jėgą brukamos taisyklės. Ir pasiekti norimą rezultatą galima daug greičiau. 

Ankstesnė SĮ „Kompata“ vadovybė teigė, jog įgyti atliekas sveriančią mašiną – utopija, nes viskas remiasi į didžiulius pinigus. Ar taip viskas ir tęsis – pagyvensime – pamatysime.

Suvaldyti „palaidą balą“ galima buvo jau šimtą kartų. Iki šiol, kaip beje, dar ir šiandien, visi susirašinėjo laiškais. Ėmė duomenis iš Registrų centro, iš seniūnijų ir siuntė laiškus, kviesdami pasirašyti sutartį, o jei ne – sutartis bus sudaroma automatiškai per 45 dienas nuo laiško išsiuntimo. Tai, mano manymu, sukėlė daugiau triukšmo, nei naudos. Kai kas suskubo, bet tik labai labai kai kas. „Išlindo“ atvejų, kai laiškus pradėjo gauti negyvenę ir negyvenantys čia žmonės, mirusieji ir panašiai. Laiškus gavusiųjų akimis, tai rodo aplaidumą ir nekompetenciją. 

Dabartinio SĮ „Kompata“ laikinai pareigas einančio vadovo Vytauto Potapovo teigimu, jis iki šiol tebetęsė pirmtakų pradėtą darbą. Pastebėjęs, jog šis metodas nepasiteisino, o tik sukėlė papildomų rūpesčių, nes jau minėtos duomenų bazės dėl kažkokių priežasčių neatitinka tikrovės, vadovas ėmė ieškoti kitų problemos sprendimo būdų. Tuo tikslu jis dalyvavo rajono savivaldybės administracijos organizuotame susirinkime su seniūnais ir derino kitas galimas kontaktavimo su gyventojais metodikas. Ar tai duos rezultatų, netrukus sužinosime. 

Grįžtant šiek tiek į praeitį, jau seniai ir ne vieną kartą galima buvo sudaryti tikslų rajono gyventojų sąrašą. Kaip? O gi labai paprastai. Į automobilį sėda seniūnijos atstovas ir SĮ „Kompata“ atstovas ir pervažiuoja per seniūniją (-as). Duomenų bazę susitvarko ir seniūnija, ir savąją susikuria SĮ „Kompata“. Rezultatas garantuotas. Sakysite – kaštai dideli. O kasmet tūkstančiai registruotų laiškų nekainuoja? 

Prieš kiekvienus rinkimus rinkimų lapelius nešiojantys komisijų pirmininkai apeina kiekvieną pirkelę savoje teritorijoje. O ten apsilankę sužino ir kokia situacija su kaimynais. Kas gyvena, negyvena, kada išvažiuoja, kur dirba, ką valgo, kaip atliekas tvarko ir kokias knygas skaito. Čia aš šiek tiek ironizuoju, bet suregistruoti tikslius rajono gyventojus ir atliekų turėtojus, norint, galima greičiau nei per mėnesį. 

Ar kažkas pasikeis atliekų tvarkymo srityje, prognozuoti sunku. Tačiau čia turbūt neapsiesime ir be pačių gyventojų pastangų ir geranoriškumo. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

1 komentaras

  1. Ėmė ir parašė nutukusių klerkų atstovė.


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje


Reklama ir skelbimai svetainėje