Įsigaliojo naujos Mėgėjų žvejybos taisyklės

Utenos RAAD inf.

Aplinkos ministras pakeitė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles (nuo liepos 23 d.). Dauguma pakeitimų yra skirti siekiant pagausinti plėšriųjų ir lašišinių žuvų išteklius. Plėšriosios žuvys yra esminė grandis ekosistemoje. Trūkstant plėšriųjų žuvų, prastėja ne tik žuvų išteklių būklė, bet ir viso vandens telkinio būklė. Plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija.

Uždraudus verslinę žvejybą Lietuvos ežeruose ir tvenkiniuose, žuvų išteklių būklė pagerėjo apie du kartus, tačiau plėšriųjų žuvų ištekliai dėl intensyvios šių žuvų mėgėjų žvejybos gausėja ne taip sparčiai. Siekiant pagausinti lydekų išteklius, 5 cm didinamas leidžiamų paimti lydekų ilgis. Nuo šiol draudžiama gaudyti mažesnes kaip 50 cm lydekas.

Žvejojant masalui naudojant gyvą žuvelę paprastai plėšriosios žuvys masalą nuryja giliau nei žvejojant dirbtiniais masalais. Todėl sugavus mažesnę nei leidžia taisyklės žuvį, ją sudėtingiau paleisti gyvybingą ir nesužalotą. Atsižvelgiant į tai, mažinamas žvejybos įrankių, kuriais žvejojama naudojant masalui žuvelę, skaičius. Bendras leidžiamų naudoti įrankių kiekis nepasikeitė – leidžiama naudoti 4 žvejybos įrankius, tačiau nuo šiol  įrankius, kuriais žvejojama naudojant masalui žuvelę (skritulius, vėliavėles ar meškeres), jei masalui naudojama žuvelė, leidžiama naudoti tik 2. Šis ribojimas netaikomas žvejojant Kuršių mariose.

Žvejams mėgėjams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šiol ir žuvys, kurių sugavimo limitas nustatytas vienetais (lydekos, sterkai, vėgėlės, šamai), įskaitomos į bendrą leidžiamą per vieną žvejybą pasiimti žuvų kiekį kilogramais, t. y. vieno žvejo žuvų laimikis negali sverti daugiau kaip 5 kg, jei žvejojama Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis nei 5 ar 7 kg. Stintų ir invazinių vėžių sugavimo kiekis neribojamas.

Taisyklių 7 priede išvardintuose vandens telkiniuose, kuriuose siekiama pagerinti jų ekologinę būklę mažinant karpinių žuvų kiekį, uždraudžiama gaudyti ne tik mažesnes nei 65 cm, bet ir didesnes nei 90 cm lydekas.

Sausra ir šiltėjantis klimatas nepalankūs šaltamėgių, lašišinių žuvų ištekliams. Taisyklėse įtvirtinamos nuostatos, kurios turėtų šiek tiek kompensuoti dėl nepalankių klimatinių sąlygų, galinčius pradėti mažinti šių žuvų išteklius. Nuo šiol sugautus Žeimenoje (nuo žiočių iki Lakajos žiočių) visus sugautus upėtakius, kiršlius, lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į upę. 

Panaikinta išimtis, leidžianti gaudyti invazinius vėžius upėtakių neršto metu. Dabar nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. upėse, kuriose neršia upėtakiai, draudžiamas ir žuvų bei vėžių gaudymas. Nuo šiol visoje Lietuvos teritorijoje draudžiama gaudyti plačiažnyplius vėžius. Mokslininkų duomenimis, plačiažnyplių vėžių per 100 metų sumažėjo daugiau nei 10 kartų. Atsižvelgiant į tai, plačiažnypliai vėžiai įtraukti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Plačiažnypliai vėžiai nyksta dėl invazinių vėžių plitimo, ligų, nemažą įtaką jų populiacijoms daro unguriai, vandens žinduoliai ir žvejai. Mokslininkai prognozuoja, kad nesiėmus jokių veiksmų, plačiažnypliai vėžiai visiškai išnyktų iki 2060 m.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje