Labai nustebau, kai vienoje šventinėje eisenoje Ignalinos gatvėmis pamačiau brikelėje važiuojantį žmogų labai išvaizdžiu galingu žirgu. Neįprasta mašinų amžiuje – žirgas. Dar labiau nustebau, kai pažinau važnyčiotoją, brikelėje sėdintį žmogų – savo buvusį mokytoją ir ilgametį svarbiausios rajono mokyklos, kurioje teko garbė ir man mokytojauti, vadovą Juozą Repšį. Rodos, per 50 pažinties metų viską apie šį žmogų žinau. Pasirodo, nedaug ką žinau apie Repšį ir visiškai nieko apie žirgą ir brikelę… 

24 klausimai Juozui Repšiui

1. Daug metų dirbote tarybinėje švietimo sistemoje, švietimo vadovo duonos ragavote ir Nepriklausomoje Lietuvoje. Gal galite palyginti jauno žmogaus ugdymo ypatumus abiejose sistemose?

Pedagoginei veiklai esu atidavęs 44-erius savo gyvenimo metus. Tiesa, matematikos mokytoju tebuvau 3-ejus metus. Po to jau iki pensijos – vadovavimo švietimui laikas. 27-eri iš jų atiteko Ignalinos vidurinės mokyklos direktoriaus pareigoms. Esu buvęs ir pavaduotoju (mokyklos direktoriaus ir švietimo skyriaus vedėjo), buvau ir rajono švietimo skyriaus vadovu. Priešpensiniai metai atiteko pedagoginei psichologinei tarnybai.

Tarybiniais metais pedagogui sunku buvo nepagrįstai aukštinti tikrovę, neleisti mokiniams domėtis Lietuvos istorija, suprasti, kaip Lietuva pavirto į Lietuvos TSR. Man, kaip įstaigos vadovui, būdavo nemalonu klausyti partkomo priekaištų dėl nepakankamo auklėjamojo darbo socializmo dvasia. Teko ginti ir mokytojus, ir mokinius dėl ideologinių ,,nukrypimų“.

Po 1990 m. mokyklos gyvenimas pasikeitė iš esmės. Valdžia dėl ideologinių dalykų nebardavo. Svarbiausia buvo paruošti jauną žmogų egzaminams. Geram pedagogui atrodė, kad egzaminai – tik tarpinė stotelė. Norėjosi išmokyti jauną žmogų pačiam mokytis, nes mokytojas jau nebuvo vienintelė tiesa. Deja, kartais mokyklos ir mokytojų darbas buvo vertinamas pagal mokinių atliktus testus ar egzaminų rezultatus. Nepaisoma, kad mokinys mokiniui nelygus iš prigimties. Didmiesčiuose atskiros mokyklos susirenka pačius gabiausius, dėl to ir tų mokyklų reitingai aukščiausi. Bet kad tauta būtų raštinga, reikia kažkam mokyti ir ne tokius gabius.

2. Kaip buvote vertinamas anais ir šiais laikais?

Tarybiniais metais – Lietuvos švietimo pirmūno ženklu, TSRS Liaudies švietimo žymūno ženklu (tais laikais tai prilygo Nusipelniusio mokytojo vardui). Po Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo gavau Ignalinos rajono garbės piliečio vardą bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Garbės nario vardą.