Skip to content

Ignalina gali būti laikoma gerosios daugiabučių namų atnaujinimo praktikos pavyzdžiu

BETA, „Vakaro žinios“ Žinoti verta

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, administruojama Būsto energijos taupymo agentūros (BETA), demonstruoja ryškius rezultatus, vienas iš jų – atnaujintuose namuose ženkliai mažėja suvartojamos šilumos energijos kiekis. Tokie pokyčiai savivaldybėse reikalauja šilumos gamintojų pasiruošimo. Per paskutinius keletą metų Lietuvoje modernizavimo darbai apėmė daugiau nei 2200 daugiabučių pastatų, kuriuose buvo įgyvendintos kompleksinės energiją taupančios priemonės – sienų, stogų ar šildymo sistemų modernizavimas. 

Pasak BETA direktoriaus Valiaus Serbentos, vidutiniškai pastatuose energijos suvartojimas sumažėjo 50–60 proc., o tam tikri miestai jau atnaujino apie trečdalį savo daugiabučių pastatų.

„Kai kuriuose miestuose, pvz., Birštone, Druskininkuose, Molėtuose ar Ignalinoje, atnaujintų pastatų skaičius pasiekė 30 proc. ar daugiau, lyginant su neatnaujintų daugiabučių skaičiumi. Tokiais atvejais, šilumos energijos suvartojimo mažėjimas jaučiamas ne pavienių pastatų, bet ir miesto lygmeniu“, – pasakoja pašnekovas. Po daugiabučių renovacijos 

Ignalinoje – perpus mažesnis energijos poreikis

BETA direktoriaus teigimu, Ignalina gali būti laikoma gerosios daugiabučių namų atnaujinimo praktikos pavyzdžiu, nes 2012 m. prasidėjusio „EnerVizijos“ projekto metu buvo atnaujinti visi daugiabučiai. Tai lėmė šilumos energijos poreikio mieste sumažėjimą net 50 proc.

„Ignalinoje nuo 2012 m. atnaujinti visi daugiabučiai. Dėl to, miesto lygmeniu, šilumos energijos poreikis sumažėjo per pusę. Renovuoti pastatai užtikrina ne tik pagerėjusią žmonių gyvenimo kokybę ir geresnes komforto sąlygas, bet ir aukštą energinį efektyvumą“, – teigia V. Serbenta. Vis dėlto, ženkliai sumažėjus šilumos energijos suvartojimui mieste, šilumos gamintojai patiria tam tikrų sunkumų, jeigu jų šilumos tinklų pajėgumai nėra pritaikyti pasikeitusiam energijos poreikiui. Tokia situacija susiklostė ir Ignalinoje. V. Serbentos teigimu, per pastaruosius kelerius metus Ignalinoje šilumos energijos kainą reikėjo didinti beveik 30 proc., lyginant su kaina, buvusia iki pastatų renovacijos.

Savivaldybės turi numatyti, kaip renovacija paveiks šilumos sektorių

BETA vadovas neatmeta galimybės, jog su panašiomis problemomis susidurs ir kitos savivaldybės, sparčiai įgyvendinančios daugiabučių modernizaciją. „Pagal parengtus projektus Lietuvoje bus atnaujinta dar apie 1600 pastatų, tad jau dabar matome, kad maždaug trečdalis savivaldybių turės didelį atnaujintų pastatų skaičių“, – sako V. Serbenta. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad savivaldybės turėtų planuoti atitinkamus darbus į priekį ir įvertinti, kokią įtaką daugiabučių renovacija gali turėti šilumos sektoriui. „Savivaldybės privalo iš anksto vertinti šilumos gamybos sektorių ir planuoti tam tikras priemones, kurios galėtų sumažinti problemas, keliamas mažėjančio energijos poreikio mieste, tai pavyzdžiui galėtų būti alternatyvių šaltinių diegimas“, – teigia V. Serbenta.

Dairosi į atsinaujinančius energijos šaltinius

Ignalinos savivaldybėje sumažėjęs šilumos energijos poreikis, lėmė ir kainų augimą, lyginant su ankstesne kaina, buvusia iki pastatų renovacijos. „Kai šilumos energijos suvartojimas mūsų savivaldybėje krito apie 50 proc., mūsų turimi šilumos tinklų pajėgumai tapo nebereikalingi“, – pastebi Ignalinos rajono meras.

Visgi, savivaldybėms laiku imantis atitinkamų sprendimų ir šilumos tinklams prisitaikant prie pokyčių, šilumos energijos kainų augimo galima ir išvengti. Kaip ir minėjo V. Serbenta, šiandieninės tendencijos linksta į alternatyvių energijos išteklių panaudojimą – saulės energiją ir kt. Ignalinos meras šią idėją vertina pozityviai. Šiuo metu svarstomi įvairūs pasiūlymai, kaip šilumos tiekėjai galėtų prisitaikyti. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here