Skundas Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Gerbiamieji ponai! Noriu padėkoti Jums už tai, kad Jūsų protingai vadovaujamoje Lietuvoje sėkmingai kovojama su lietuviškuoju nacionalizmu. Aišku, nuveikti dar daug galima, dar yra sričių, kur šis gaivalas žydi visomis trimis spalvomis. Turiu galvoje komercines žiniasklaidos priemones, nes, deja, kol kas dar nepriimti atitinkami jas reguliuojantys įstatymai, todėl čia nevaržomai tebeskamba lietuvių kalba.

Kitas dalykas – nacionalinis transliuotojas. Malonu yra įsijungti lietuvišką radiją ir išgirsti, kaip skamba angliškos dainos po lietuviškus laukus plačiausius. Teisinga yra ir tai, kad netransliuojama kitomis Europos kalbomis. Ką gero muzikoje yra sukūrę, sakysim, prancūzai ar italai, kad tai vertėtų transliuoti per Lietuvos radiją? Apie vokiečius jau net nekalbu. Aš, žinoma, ne nuolatos lietuviško radijo klausausi, bet per trisdešimt nepriklausomybės metų vokiškai dainuojant nė karto negirdėjau. Ir tai yra gražu. Mes turime kuo tampriau susilieti su angliška kultūra, pradėti gyventi kaip tikri amerikiečiai, arba bent jau kaip anglai. Nacionalinis transliuotojas turėtų žengti dar vieną žingsnį ta kryptimi ir ne tik dainuoti, bet ir kalbėti angliškai. Pradžioje gal pakaktų žiniose kas antrą sakinį tarti angliškai, ir greitai net ir tie, kurie dar angliškai nemoka, būtų priversti išmokti, jei norėtų žinoti, kas darosi Lietuvoje. Man patiko, kad pirmą eksperimentą šia kryptimi atliko viena LTV laidų vedėja, kurios vestuvių ceremonija vyko dviem kalbomis – kunigas kalbėjo lietuviškai ir angliškai. Tai labai šiuolaikiška, ko gero, modernėjančioje Romos Katalikų Bažnyčioje prireikus atsirastų toks kunigėlis, kuris ir arabiškai sutuoktų, jeigu būtų atitinkamai sumokėta. Bet mums to nereikia, mums reikia, kad būtų angliškai, o ne mužikų kalba. Ir štai ant viso šito gražaus paveikslo buvo užpilta kažkokio nemalonaus marmalo. Rugpjūčio 23 d., minint Baltijos kelio trisdešimtmetį, nuo pat ryto Lietuvos radijas dainavo lietuviškai. Argi nebuvo galima rasti atitinkamą nuotaiką kuriančių angliškų dainų? Negana to, kad dainuota lietuviškai, viena daina skambėjo trimis kalbomis – lietuvių, latvių ir estų. Kas tie latviai ar estai, ką gero galite pasakyti apie jų muziką? O kaip gražiai Baltija būtų nubudusi, jeigu tą dieną apie tai būtų sudainuota angliškai! Net lietuviškų dainų parinkimas buvo neapgalvotas. Savo ausimis girdėjau dainuojant: „šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio“. Tai grynai nacionalistinis požiūris į Lietuvos ateitį. Jeigu tik lietuvis bursis prie lietuvio, kur dėtis kitoms Lietuvoje gyvenančioms tautoms – lenkams, rusams, galų gale, nepabijosiu to žodžio, žydams? Apie angliškai kalbančius atvykėlius iš arabiškų kraštų aš jau nekalbu – o juk ir su jais reikėtų susiburti, nes jie irgi gali kažko išmokyti mūsų kaimą, kuriame gyvena – vis dar gyvena – neišprusę senoliai. Manau, kad tai buvo tik nesusipratimas, ir ateityje mūsų nacionalinės šventės per Lietuvos radiją taps angliškomis. O kad negeri dalykai nesikartotų, pirmiausia reikėtų kiekvieną dieną pradėti angliškai transliuojamu Lietuvos himnu – vietoj „Lietuva, Tėvyne mūsų“ pradėti traukti „Lithuania, Our Homeland“. Praeis nedaug laiko, ir mes po truputį virsime visiškai civilizuota šalimi. Ir mus vadins jau nebe „litvinais“ ar „litovcais“, o „litueinais“, ir mes įrodysime visam pasauliui, kad negalime gyventi be pono – jei ne lenkiško, tai rusiško, jei ne rusiško, tai angliško. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje