Vėl sulėkėm, susirinkom „Po gimtinės dangum“

Penktąjį kartą Grybėnuose šurmuliavo kraštiečių šventė „Po gimtinės dangum“. Suėjo, suvažiavo, suskrido grybėniškai į šią šventę iš įvairių Lietuvos kampelių ir svečių šalių. Šiemet susitikimo laukta su dideliu nekantrumu ir smalsumu. 2019-aisiais sukanka 360 metų, kai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Grybėnų kaimo vardas ir ta proga apie kaimą išleista knyga. 

Susirinkusiųjų nuotaika buvo išties pakili. Šventė prasidėjo kaimo pradžioje, kryžkelėje prie kaimo ribą žyminčio kryžiaus. Nuo seno tikėta, kad kryžius kaimo prieigose ne tik žymi kaimo ribas, bet ir saugo jo gyventojus, liudija krikščionišką tikėjimą.

Susirinkusiuosius sveikino ir kaimą laimino Gedžiūnėlių parapijos klebonas kun. Vytautas Pūkas. Prisiminimais apie senąjį kaimą, garsius kraštiečius pasidalijo visuomenės veikėja Birutė Raginytė-Žemaitienė. Giesmes giedojo Kazitiškio ansamblis, vadovaujamas Danutės Gasiūnienės.

Po iškilmingos dalies visi – kas pėsčiomis, kas važiuoti – patraukė į kitą kaimo galą, į bendruomenės namus. Ramiai besišnekučiuodami, kaimynus, klasės draugus ar senus pažįstamus prisimindami. 

Čia, jaukiai pavėsyje įsitaisę, Grybėnų krašto žmonės šiltai sutiko renginio vedėją, bendruomenės pirmininkę Jolitą Rimkovienę ir gausų svečių būrį. Šventės dalyvius sveikino Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas, linkėdamas nepamiršti kelio, kuris veda į gimtinę. Seimo narys Gintautas Kindurys, kraštiečių šventėje dalyvaujantis ne pirmą kartą, kalbėjo apie bendruomenės augimą ir tvirtėjimą, apie gebėjimą susitarti ir rasti kompromisą. Rajono savivaldybės vicemeras Manfredas Žymantas ir administracijos direktorė Jūratė Balinskienė kvietė pasidžiaugti išleista knyga ir išreiškė viltį, kad po keleto metų galėsime skaityti interaktyvią jaunosios kartos išleistą krašto istoriją. 

Bendruomenės dovana kraštiečiams

Pažymint gražią kaimo vardo minėjimo rašytiniuose šaltiniuose sukaktį, bendruomenė išleido knygą „Grybėnai istorijos vingiuose ir žmonių prisiminimuose“. Knyga įprasmina krašto istoriją, atskleidžia jo savitumą, skatina pasididžiavimą gimtine ir kviečia jaunąją kartą saugoti praeities relikvijas, tęsti ir puoselėti tradicijas.Svarbiausius istorinius duomenis, dokumentus archyvuose surinko ir įdomiai pateikė Romutis Matkevičius-Matusa. Knygoje bendrais bruožais apibūdinama kaimo geografinė ir administracinė padėtis, išskirtinės vietos, gausu grybėniškių prisiminimų. Skaitytojams taip pat pristatoma Grybėnų švietimo istorija, gyvenimas kolūkių laikais. Glaustai pasakojama apie kultūrinį kaimo gyvenimą, biblioteką, kaimo bendruomenės veiklą. Nepamiršti ir kraštiečiai, kurių darbai garsina gimtinę. Dar spaustuvės dažais kvepianti knyga buvo ne tik pristatyta, bet ir dovanojama šventės dalyviams.

Laimę nešantys „mėlynieji strazdai“

Dar vasarį susibėgusios kaimo mezgėjos pradėjo mokytis megzti „mėlynąjį strazdą“. Tikslas – iki kraštiečių šventės numegzti apie 150 paukščių. Darbavosi moterys, stengėsi, vis pasitardamos, spalvas derindamos. O minėdamos pasaulinę mezgimo viešumoje dieną gyrė vienos kitas ir skaičiavo, kiek dar paukštelių numegzti reikia. Sumanymas pavyko ir šventės dieną atvykę kraštiečiai ant bendruomenės medžio paukštelius sutupdė. Nes „medis – mūsų augimo, stiprybės atsinaujinimo simbolis, o paukščiai – laisvė. Jie išskrenda, bet visada sugrįžta į savo tėvynę ir į gimtąjį lizdą. Kaip Jūs, mielieji kraštiečiai, išsibarstę po pasaulį, bet grįžtantys į gimtuosius Grybėnus“, – pradėdama šventę kalbėjo bendruomenės pirmininkė J. Rimkovienė.

Renginyje apdovanotos aktyviausios mezgėjos – Jūratė Tamulevičienė, Irena Šalnienė ir Dalia Koršul. O vakaro metu visi apžiūrinėjo pasipuošusį medį, rinko gražiausią, spalvingiausią, įdomiausią paukštį.

Tautodailininkų paroda

Kad liaudies menas tebėra gyvas, o meistrų darbuose matyti šimtmečių tradicijos, įsitikino ne vienas šventės dalyvis, apžiūrėjęs bendruomenės namuose veikusią tautodailės darbų parodą. Čia puikavosi Grybėnų kaimo audėjos Albinos Būgienės lovatiesės, savo darbus demonstravo Irena Šalnienė, puoselėjanti mezgimo amatą. Akį traukė Lauros Šalnaitės ir Jūratės Tamulevičienės mezginiai. Be grybėniškių tautodailininkų, galėjai pamatyti ir svečių darbų: Svetlanos Panavienės mezginius, paveikslėlius iš vilnos, Dysnos kaimo bendruomenės mezgėjų darbus. 

Linksmybės

Vakaro susirinkusiuosius linksmino tautiškos muzikos ansamblis „Vilnija“ ir jaunasis muzikantas kraštietis Karolis Iškauskas. Norintieji prisiminti praėjusių švenčių akimirkas, bendruomenės namuose galėjo pažiūrėti skaidres.

Šventėje pasirūpinta, kad ir siela džiaugtųsi, ir kūnas sotus būtų. Dysnos kaimo bendruomenės atstovai vaišino ypatinga arbata. Skaniausios Vitalijaus Koženkovo žuvienės katilas ištuštėjo kaipmat. Puoselėjant tradicijas ir kaimo savitumą, šventėje garavo ir Natalijos Baušienės virtos grybienės puodas, kurios ilgiau svarsčiusiems ir paragauti neteko… Kad stalai lūžtų nuo vaišių, rūpinosi Teresė Kaubrienė su savo komanda, gražiausias akimirkas įamžino fotografas Algirdas Brazaitis.

Kaimas, kaip ir žmogus, savo istoriją kuria kiekvieną dieną. Ši graži šventė jau istorija… 

***

Knygos išleidimas ir koncertinė „Vilnijos“ programa iš dalies finansuojami Grybėnų kaimo bendruomenės įgyvendinamo projekto „Krašto tradicijos telkia kartas“ lėšomis. Projektas finansuojamas pagal Ignalinos rajono kaimo ir žuvininkystės plėtros strategijos 2014–2020 m. priemonę „Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų tęstinumas“. Vykdomo projekto tikslas – tiesti bendravimo ir bendradarbiavimo tiltą tarp buvusių ir esamų kraštiečių, įamžinant kaimo istoriją bei organizuojant tradicinę kraštiečių šventę;sukurti sąlygas glaudesniam kaimo gyventojų bendravimui, bendruomeniškumo skatinimui su kitomis bendruomenėmis, krašto kultūros savitumo ir senųjų amatų išsaugojimui, papročių ir tradicijų tęstinumui.

A. Brazaičio nuotr. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje