Išnykęs kaimas paliko vien vardus

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Ilgėja naktys, trumpėja dienos. Šilumos dar gausu, bet gamtoje ryškėja ženklai, žymintys vasaros pabaigą. Visi matome vėjyje besiplaikstančius voratinklius, pasipuošusius rasos lašeliais, grojančius žiogus ant smilgų, ore ratus besukančias kregždes, laukuose besibūriuojančius,  pasiruošusius išskrist gandrus. Gamta ruošiasi rudeniui.

Gražia tradicija palydėti vasarą tapo Linkmenyse organizuojant ne tik linksmą, bet ir turiningą renginį. Šįmet tai buvo teminis vakaras koncertas ,,Išnykęs kaimas paliko vardus“. Idėja aplankyt jau nuolatinių gyventojų neturintį Derviniškės kaimą, gimė, kai mano anūkui Deividui Rapoportui reikėjo literatūros, pamokai parengt pristatymą apie išnykusį kaimą. Peržiūrėdamos medžiagą, kartu su bibliotekos vedėja Danute Daubariene sugalvojom dar daugiau sužinot istorijos faktų apie ten gyvenusius įžymius žmones. Tai knygnešį Petrą Vilutį, kuris spaudos draudimo metais ne tik platino lietuviškas knygas ir spaudą, bet ir savo name turėjo įsirengęs slėptuvę, Leoną Vilutį, partizanų ,,Tigro“ rinktinės įkūrėją ir pirmąjį jos vadą.

Rugpjūčio 24 d., 19 val., visi norintys išvyko į Derviniškę, į knygnešio statytą sodybą. Mus pasitiko ten su vyru Algiu vasarojanti Danutė Kaušilaitė-Bučinskienė ir Kęstutis Vilutis. Sodyboje klausėmės smuiku grojančios Adrianos Paukštaitės, apsilankėme knygnešio sodybos pirkioje. Po to vykome į senąsias Linkmenų kapines prie Petro Vilučio kapo, ten uždegėme žvakučių, padėjome gėlių ir vėl klausėmės, jo atminimui skirtos smuiko melodijos. 

Antroje dalyje visus susirinkusius supažindinome su Derviniškės kaimo įžymių žmonių istorijomis. Kaimo likimo  istoriją papasakojo D. Bučinskienė ir K. Vilutis, kuris dar ir padovanojo daug surinktos istorinės medžiagos apie Derviniškės gyventojus. Išklausę A. Paukštaitės ir Ievutės Vilutytės dainos, paprašėme Šiliniškių kaimo tragediją priminti Birutės Gižutytės-Kviklienės ir Danutės Gaižutienės. Danutė perskaitė savo kūrybos eilėraštį, skirtą sudeginto Šiliniškių kaimo aukoms atminti.   

Visiems susirinkusiems koncertavo estradinės ir liaudiškos muzikos ansamblis  iš Ginučių ,,Bijūnai“. Algio Gaižučio ir Karolio Orlausko atliekamos  dainos nepaliko nė vieno abejingo, atėjusio į šią šventę. Skambėjo jausmingos ir labai prasmingos dainos: apie gimtąjį sodžių, meilę ir ilgesį, pačius gražiausius žmogaus gyvenimo jaunystės metus, apie nykstančius kaimus, vaikystės prisiminimus. Nuoširdžiausius žodžius parinko ir visą koncertą vedė pats K. Orlauskas. Sulaukėme ir malonios staigmenos: pagal kraštiečių Baniutės Baravykienės ir Juozapo Kardelio eilėraščių žodžius, A. Gaižutis sukūrė dvi dainas. Už nuostabiai atliktą dainą poetas Juozapas Kardelis dėkojo vyrams asmeniškai.

Koncerto  viduryje į sceną atėjo  Algio mama, Karolio močiutė, Danutė Gaižutienė. Ji  perskaitė keletą savo draugės iš Ginučių Baniutės Žilėnaitės-Baravykienės, dabar gyvenančios Vyžuonose, Utenos r. eilėraščių.

D. Gaižutienę pažįstame ne tik mes, bet ir dauguma seniūnijos gyventojų. Tai ir rajone žinoma tautodailininkė, piešianti puikius paveikslus, modeliuojanti ir siuvanti drabužius, rašanti eiles, nuostabiai dainuojanti, pati nuoširdžiausia moteris, išauginusi nuostabius vaikus ir talentingus anūkus. Savo eiles skaitė ir į renginį atvykęs Kraštietis poetas J. Kardelis.

Skambant ansamblio „Bijūnai“ dainoms, netilo plojimai, daug dainų buvo prašoma kartoti, dainuojant  žinomas dainas, susirinkusieji dainavo kartu, šoko, visa salė atsistojusi plojo ir prašė dainuoti kuo ilgiau, ir kuo daugiau dainų.

K. Orlauskas rugsėjį pasitiks jau kaip teisę studijuosiantis studentas, todėl norisi talentingam  jaunuoliui palinkėti sėkmingo skrydžio moksluose, puikių rezultatų ir paprašyti, kad kartu su dėde savo dainavimu kuo dažniau pradžiugintų mus visus, jų labai laukiančius. 

Praturtinom tą vakarą savo sielas istorinę krašto praeitį primintomis žiniomis, o jausmingos dainos ir eilės širdyje paliko savo pėdsakų meilės, gėrio, ilgesio ir neabejotinai vilties, kad į išnykusius kaimus sugrįš kažkur svetur laimės ieškantys žmonės, kad vėl skambės juose dainos ir krykštaus vaikai. Susėdom prie stalo atsigerti arbatos su saldumynais, visi kartu pasidžiaugėm, kad neišsibėgiojom po renginio iškart į namus, kad mūsų prie stalo tiek daug, jog turim dar daug apie ką pasikalbėti.

Tariu nuoširdų ačiū visiems vakaro dalyviams ir žiūrovams. Ypač nuoširdžiai noriu padėkoti operatoriui, mūsų nuolatiniam renginių metraštininkui Eugenijui Ostašenkovui – už domėjimąsi mūsų šventėmis ir už dovanojamus renginių įrašus, Kęstučiui Vilučiui – už  padovanotą istorinę Derviniškės kaimo medžiagą, Danutei Bučinskienei – už svetingą priėmimą knygnešio sodyboj, ir visiems, atvykusiems ir prisidėjusiems organizuojant renginį.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

1 komentaras

  1. Dabar pilna lietuva tokiu kaimu😳


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje