Įžengus į Ignalinos žemę romantiškajam rudeniui, drauge įžengė ir naujas gyvenimo etapas: iki šiol nematytos spalvos, negirdėti garsai, nejausti išgyvenimai. Nors taip nutinka kasmet, bet kaskart viskas būna nauja ir nepakartojama. Pirmieji į naujų patyrimų karuselę šiemet įsisuko dūkštiečiai, trečiąjį rugsėjo savaitgalį paskelbdami šventiniu. Šiandien – apie spalvingą ir nemažiau džiugią Rudens šventę. 

Rudens šventės dalyvius oficialiojoje šventės pradžios dalyje nuoširdžia daina pasitiko jau lyg ir etatiniais Dūkšto veidais tapę Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos direktorė Birutė Paukštienė ir seniūnas Vytautas Kazėnas. 

Sveikindamas šventės dalyvius ir svečius, seniūnas kaip visada pabarstė subtilaus prieskonio, kuris, metams bėgant, įgauna vis daugiau išmintingo sodrumo, dar kartą priminė, kad „žmogus gyvas ne vien duona“.

Renginio idėjinis vadas, organizatorius ir vedėja – laisvalaikio organizatorė Jūratė Rudokienė ragino: „Mylėkime gyvenimą tokį, koks jis yra ir už tai, kad jis yra, tiesiog mylėkime, kad esame jame“. 

Jau 5-tąjį kartą tradicinė rudens šventė į Dūkšto kultūros centrą sukvietė ne tik seniūnijos gyventojus, bet ir svečius iš viso rajono. Švęsti drauge su dūkštiečiais atvyko rajono vicemeras Manfredas Žymantas, atvežęs sveikinimų ir palinkėjimų. M. Žymantas dar organizuojant renginį padėjo dūkštiečiams išlaikyti šturvalą ir suvaldyti laivą, kai šį buvo pagavusi trikdžių banga. Nustebino vietos gyventojus ir rajono tarybos narys Vilius Cibulskas, kaip niekada nuoširdžiai žadėjęs pagelbėti ir talkinti žmonėms, kai tik šiuos užgrius neramumai. Šventėje dalyvavausi rajono tarybos narė Edita Brukštuvienė pati sulaukė daug pagyrimo ir padėkos žodžių, nes šįkart būtent ji virto auksine žuvele, pildžiusia žmonių norus. 

 „Labai svarbu darbštumas, nuoširdumas, atjauta ir meilė aplinkiniams. Tai savybės, kuriomis trykšta žmogus, apie kurį aš dabar kalbu. Tai lyg gerasis angelas, kuris atskrenda tuomet, kai to labiausiai reikia, nes labai svarbu ir gera sulaukti pritarimo ir pagalbos. Apie ką aš kalbu, kaip manote?“, – klausė dūkštiečių renginio vedėja. 

Atsakymas atskriejo akimirksniu. Taip, tai kunigas Vytautas. Visada ir visur gera matyti kleboną Vytautą Pūką, aplink kurį šviečia gerumo aureolė, sušildanti pasiklydusį, sunerimusį, ieškantį. Dūkštiečiai kiekviena proga džiaugiasi ir dėkoja kunigui už tai, kad jis sugebėjo suvienyti „sužalotas“, pažemintas širdis, sugrąžinti jas į bažnyčią ir palaiminti juos einant gyvenimo keliu pirmyn. 

Seniūnas V. Kazėnas visiems priminė, jog ši šventė prasidėjusi jau ankstų rytą, kai į miškus išskubėjo grybautojai. Net 4 komandos: Ažukarklinės, Dūkšto, Senojo Dūkšto ir Kaniūkų kaimo dalyvavo grybavimo varžybose. Kartu su komandų kapitonais, seniūnaičiais Alfredu Paukšte, Petru Čekiu, Jolanta Černiauskiene ir Valentina Libako jie rinko grybus Gražutės regioniniame parke. Grybautojams sekėsi „įdomiai“, bet galiausiai nugalėjo draugystė ir visi buvo stipriu rankos paspaudimu ir padėkos raštais. Buvo žadėta, kad iš surinktų miško gėrybių Dūkšto ir Kaniūkų kaimo bendruomenių pirmininkai Onutė Zaleckienė ir Antanas Šakalys išvirs šviežių voveraičių sriubos, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kaip jam reikėjo. O. Zaleckienė, supirkusi visų reikalingų priemonių (indai, įrankiai, servetėlės, prieskoniai) ir palikusi nurodymus, išskubėjo atlikti labai svarbios misijos į Kernavę, o A. Šakalys, sako, dingęs be žinios. Kažin ar čia nebus pasidarbavęs rugsėjo 9 d. pro pat Kaniūkus labai žemai praskriejęs meteoras, kurį net kelias sekundes stebėjo gyventoja Giedrė Karpickienė, o jos pasakojimu tada niekas netikėjęs, kol nepasipylė visų šalies gyventojų pasakojimai žiniasklaidoje. Būna juk ir taip! 

Kad ir kaip ten buvo, bet kai yra bėda, būna ir roda. Gardžiausią grybienę išvirė Žyginta Kazakauskaitė ir Petras Trigorcevas. Ja vaišinosi visi atėjusieji į šventę. 

Pramogų užteko ir mažiesiems. Įvairiausi lauko žaidimai, batutas, laimės šulinys. Veikė kelios kūrybinės dirbtuvės. Net tėvelius sužavėjo karvingas (daržovių ir vaisių pjaustymas), rudens puokščių ir kompozicijų bei apyrankių ir sagių gaminimo paslaptys.

Įsibėgėjus šventei, svečius linksmino Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos mokinės Sintija Šadrincevaitė ir Ugnė Aliejūnaitė. Visagino kultūros centro liaudiškos muzikos kapela ,,Linksmuolė“ (vadovas Tomas Kochanka) ir nuostabus vyresniųjų šokių kolektyvas ,,Gervė“, kuriame jau daugelį metų šoka dūkštietis Jonas Karpickas. 

Sutemai užgaubus Dūkštą, miestelį nušvietė įspūdingas Ugnies teatro šou iš Kauno (vadovas K. Morkūnas).

Kažkas šiame renginyje pamatė tik gražų reginį, suteikusį daug emocijų, kažkas įžvelgė kur kas gilesnių rezultatų: jei du draugai prašo tave išspręsti ginčą, nesutik, nes vieno iš jųdviejų neteksi; ir atvirkščiai: jei su tuo pačiu prašymu į tave kreipiasi du nepažįstami žmonės, sutik, nes vieną draugą pelnysi. Tai dūkštiečių taisyklė, kurios paisydami jie jau nemažai nuveikė, siekdami taikos savo širdyse. 

Autorės nuotr.