Skip to content

Nutilus krepšinio aistroms

Grįžtant prie reglamento, tikslinga būtų, kad kiekviena dalyvaujanti komanda sužaistų bent po 5–6 rungtynes, o ne po 2–3 ir pusei komandų reikėtų važiuoti namo. Dabar pagal esamą tvarką nenustebčiau, kad panašaus lygio komanda, kaip Jordanija, čempionate užimtų aukštesnę vietą nei Serbija, Vokietija, Italija ir pan. Pagal nevykusi dabartinį formatą vieną kartą pralaimėjusi komanda (ketvirtfinalyje) gali likti  5-oje vietoje, o pralaimėjusi 2 ar net 3 kartus – tapti prizininke. Seniai baigėsi laikai, kai šalių komandos ar kitų sporto šakų sportininkai dalyvaudavo varžybose, vadovaudamiesi P. de Kuberteno principu: svarbu dalyvauti, o ne nugalėti. Populiarinti pasaulyje nei krepšinio, nei futbolo nebereikia, nes tai vienos iš nedaugelio sporto šakų, kur sportininkai daugiausia uždirba. Gaila, kad čempionate nedalyvavo labai stiprių krepšinio šalių, tokių kaip Kroatijos, Belgijos, Latvijos (latviams bene skaudžiausia, jie net atrankoje į olimpiadą nepakviesti), Gruzijos (Sakartvelo), Slovėnijos (Europos čempionės) komandos. Ir dar kas svarbu – jeigu nesikeis sąlygos, greitu metu pasaulio čempionatai virs eiliniu tarptautiniu turnyru. Žvaigždes su milijoniniais kontraktais sunku sugundyti dalyvauti pasaulio čempionatuose ir net Olimpiadose dėl aiškių motyvų. Nepadeda čia ir patriotizmas ginti savo šaliių garbę. 

Matyt pasaulio krepšinio (tinka ir kitoms sporto šakoms) čempionatams reikėtų suteikti atskiras kategorijas, pvz. A, B, C. Jei iš 100 geriausių reitinguotų krepšininkų nedalyvauja nei pusė, tai būtų B ar net C kategorijos čempionatas su atitinkama medalių verte. Vertėtų pagalvoti, kaip į tokio masto varžybas pritraukti kuo daugiau krepšinio ,,žvaigždžių“, taip pat iš tų šalių, kurios nepatenka į pasaulio čempionatą. Kaip pakiltų varžybų kartelė, jei dalyvautų K. Porzingis, P. Gasolis, L.Dončičius, N. Vucevičius, L. Markkanenas, Z.Pačiulija, jau nekalbant apie JAV ,,žvaigždes“ (šiame čempionate JAV garbę atsisakė ginti 32 NBA žvagždės), kurie galėtų burtis į vieną ar dvi komandas, pvz. po FIBA vėliava, aišku, savo lėšomis. Žinoma, naivu tikėti, kad visi geriausi pasaulio krepšininkai dalyvautų pasaulio pirmenybėse, olimpinėse žaidynėse, bet stengtis, jog juose jų būtų kuo daugiau – FIBA klerkų pareiga. Racionaliausia būtų, kad visos šalių komandos būtų suskirstytos į divizionus, kaip ledo ritulyje. Aukščiausiame lygyje galėtų būti 12 komandų, kurios čempionatų metu suskirstytos po 6 komandas. Užėmusios 11–12 vietas, kovotų dėl išlikimo savame divizione. Dabar gaištamas laikas (plius su didele traumų galimybe) pagrindinių komandų žaidėjams žaidžiant su silpnesnėmis rinktinėmis.

Kita rimta problema – tokio lygio varžybose vis prastėjantis teisėjavimas. Vieni teisėjauja tarsi regbio ar rankinio varžyboms, kiti ir priliesti prie kamuolio neleidžia. Tarsi  krepšinis – be kontaktinė sporto šaka. Tai, bene, vienintelė sporto rungtis, kur neprasižengęs gali gauti baudą, jei taip arbitrui šaus į galvą. Gerai, kad vis dažniau taikoma situacijos peržiūrėjimo technologija, kuria, deja, nepasinaudojo teisėjai likus pusei minutės mums žaidžiant su prancūzais dėl neužskaityto D. Sabonio baudos metimo, kai R. Goberas neleistinai lietė lanką, ,,nupūsdamas“ kamuolį. 

Susidaro įspūdis, kad krepšinio ir daugelio kitų sporto šakų įvairiuose čempionatuose svarbiausia tai dienai turėti nugalėtojus, nežiūrint, kad nebuvo pagrindinių dalyvių, visai neatsižvelgiama į komandų apeliacijas ir pan. Ta pačia proga prisiminkime, kaip D. Rapšiui buvo atimtas pasaulio čempionato aukso medalis 200 m plaukime laisvuoju stiliumi, nes prieš startą jis padarė judesį galva, kuris rezultatui absoliučiai jokios įtakos neturėjo. Kvailų taisyklių traktavimų netrūksta visose sporto šakose.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje