Gyvenimas pilnas nusivylimų. Vienas veda, bet vėliau paaiškėja, kad ji – ne ta. Kita už gero žmogaus išteka, o jis, pasirodo, net ne žmogus, bet gyvulys. Nors kuo gyvuliai blogesni už žmones. Tačiau ar nuskriaustai moteriai šitai įrodysi?

Dabar paaiškėjo, kad ne tą prezidentą išsirinkome. Tie, kurie manė, kad „Skandinavijos bankų statytinis“ nuosaikusis Gitanas Nausėda bus geriau už „konservatorių statytinę“ aršiąją Ingridą Šimonytę, staiga pasijuto apgauti. Kaip ten sakoma – nuo vilko bėgo – ant meškos užšoko?

Jau G. Nausėdos inauguracijos prezidentu dieną nuskambėjo pirmasis pavojaus skambutis, pranašaujantis, kad viskas bus ne taip, kaip tikėtasi: G. Nausėda apsilankė prie tautos savimonės žadintojo Jono Basanavičiaus paminklo. Praėjo visai nedaug laiko ir G. Nausėda Niujorke pareiškė, kad jis pritaria D. Trampui, kad būtent tėvynės meilės skatinami patriotai „stumia mus į priekį“.

Žodis „patriotas“ Lietuvoje jau spėjo tapti keiksmažodžiu, ir še tau – prezidentas šitaip… Patyrę ir užsigrūdinę demagogai žurnalistai ir šiaip politologai puolė aiškinti, kad patriotizmas – blogai, tėvynės meilė (žodį „tėvynė“ jie rašo mažąja) – dar blogiau, ir Lietuvą mylintis lietuvis patriotas tiesiog automatiškai nekenčia visų kitų joje gyvenančių tautų. Kodėl būtent taip – paaiškinimo nelaukite, demagogai neaiškina, jie žino, ir viskas.

Tokie demagogai į vieną krūvą suplaka priverstinai į sovietinę armiją paimtus lietuvių jaunuolius, pasiųstus į Čekiją (1968 m. – red.) ar Afganistaną, ir žydų gelbėtojus, partizanus ir disidentus, „vizuojančius žydų suvarymą į getus“ (tiesiai bakstelint pirštu į konkretų asmenį) bei „ir tada dirbusius Lietuvai“. Visi jie, girdi, esą patriotai, ir matote, kaip jiems blogai baigėsi.

Beje, apie patriotizmą ir žydų gelbėjimą. Seimūnas Emanuelis Zingeris pasiūlė įamžinti žydų gelbėtojų atminimą – statyti jiems paminklus, vadinti jų vardais gatves. 

Kaip sakoma, įdomus pasiūlymas, tačiau kodėl nepaviešinus pavardes ne tik tų lietuvių, kurie gelbėjo žydus, bet ir tų  žydų, kurie gelbėjo lietuvius? 

Trėmimai į Sibirą, prie Laptevų jūros – daug kam į mirtį – prasidėjo dar prieš karą, taigi įdomu būtų sužinoti, kiek buvo žydų, kurie gelbėjo nuo tremties besislapstančius lietuvius ar, tarnaudami sovietų represinėse struktūrose, perspėdavo juos apie atsėlinančią nelaimę.

Ir tokiems žydams Lietuvoje būtų galima statyti paminklus, tokių žydų vardais pavadinti Lietuvos miestų ir miestelių gatves. O žydai paminklus juos gelbėjusiems lietuviams galėtų pastatyti Izraelyje. Tai būtų ne tik gražu, bet ir teisinga, taip būtų parodyta tikroji pagarba gelbėtojams.

Bet gal tai būtų ne tautų vienijimas, o jų skaldymas? Nors nežinau, kodėl taip galėtų būti, bet toks kaltinimas visai tikėtinas, nes, girdi, akcentuojamos atskiros. O šiuolaikiniams kovotojams už visuotinę gerovę artimesnis kitas šūkis – „Visų tautų proletarai, vienykitės!“, nors tiesiai jie to ir neprisipažįsta. 

Teiginys, kad dėl visko kaltas globalizmas, o globalizmas esąs naudingas tik pasaulinėms korporacijoms, taigi su juo reikia kovoti, tarsi turėtų atskleisti pritarimą tokiam šūkiui – bet kartu tarsi reikštų, kad tokioje kovoje, kiekvienas savo šalyje daugiausia galėtų nuveikti patriotai. Tačiau tokiai kovai reikia vienytis, o patriotai, demagogų nuomone yra tokie kvaili, kad su kitais jokiu būdu nesusidės, net dėl bendro tikslo.

Užtat bendro tikslo siekiantiems pasauliniams leftistams tam tikslui ne gėda pasitelkti Aspergerio sindromą turinčią mergaitę, kuriai dar nustatytas obsesinis-kompulsinis sutrikimas bei selektyvusis mutizmas. Smulkiai aiškinti, kas tai yra, čia neužtenka vietos, kas nori, gali pasiskaityti apie tai internete. Trumpai tariant, tai psichinis sutrikimas, pasireiškiantis interesų ribotumu, agresyvia reakcija į kitokią nuomonę. 

Ir gal tai įrodo, kad pasaulis tikrai serga, jeigu pažangiausių idėjų vėliavneše belieka išsirinkti mergaitę su psichine negalia? Ar pati kovos su klimato kaita idėja yra tokia beprotiška?