Kaip rimti konkursai spektakliais virsta

Jonas BALTAKIS

Konkurse į Vidiškių seniūno pareigas panoro dalyvauti septyni pretendentai. Vienas vėliau atsisakė šių varžytuvių, o finišą pasiekė du – Alfredas Aškelėnas ir Liudmila Palenčienė. Visi laurai buvo atiduoti pirmajam, o L. Palenčienei liko tik nuoskaudos. Ne dėl to, kad ne ji laimėjo. Suglumino, kaip viskas buvo pateikta konkurso finale, o labiausia dėl to, kas įvyko vėliau. Tad šis spektaklis – dviejų veiksmų.

Pirmasis veiksmas

Rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė abu pasikvietė, kad praneštų konkurso rezultatus. „Iš karto supratau, kad viskas jau nuspręsta, surežisuota. Aiškiai buvo matyti perdėtas dėmesys mano konkurentui, o aš čia buvau tarsi tarp kitko. Tačiau kai direktorė prabilo, visai suglumau. Ji tarsi kaimo kuokynėje ar vestuvėse, kreipdamasi tarsi į artimą giminaitį ar draugą tarė: „Alfredai, aš jus renkuosi…“ Pasijutau pažeminta, iš manęs buvo tiesiog pasityčiota. Ir kam tuomet mane kvietė? Galėjo raštu ar skambučiu pranešti“, – pasakoja L. Palenčienė.

Moteris nurijo šią pažeminimo piliulę ir galvojo – tegul sau Alfredas Vidiškėse vadovauja, jam asmeniškai ji jokio priešiškumo neturėjo, o ji pretenduos į Daugėliškio ar Mielagėnų seniūno vietą, kur konkursai taip pat vyko. Tačiau ir ten jos laukė socdeminės valdžios akibrokštas.

Antrasis veiksmas

Kai jau susiruošė dalyvauti Daugėliškio seniūno konkurse, gavo tos pačios direktorės raštą, kuriame pranešta, kad pasikeitė konkurso sąlygos ir ji joms… neatitinkanti. Vidiškėse atitiko, o Daugėliškyje jau ne. Pirmajame konkurse šalia kitų sąlygų būsimam seniūnui užteko tiesiog aukštojo išsilavinimo (L. Palenčienės išsilavinimas aukštasis pedagoginis), o Daugėliškyje ir kitur jau reikia aukštojo techninio ir verslo vadybos. Ponia Liudmila, beje, jau 20 metų sukasi versle. Paklausus, kodėl pakeistos sąlygos, J. Balinskienė tarsi tarp kitko pasakė: „Pasitariau su juristu ir taip nusprendžiau…“ Nei motyvų, nei aiškių priežasčių. Rašte, kurį vidiškietė gavo, jokie motyvai taip pat nenurodyti, palikta vien teisė skųstis. Tai ir be savivaldybės ponų aišku.

Civilizuotuose, įstatymais grįstuose santykiuose, kaip toje patarlėje – perkėloje žirgai (konkurso sąlygos) nekeičiami. Tačiau sprendžiant iš šios istorijos ir kitų pastarojo meto įvykių, rajono socialdemokratų valdžia civilizuotai visuomenei galimai nepriklauso. Manau, savivaldybėje elgiasi tarsi nuosavame uabe. Kiekvieno konkurso sąlygas keičia kada tik šauna į galvą, pritaikydama jas galimai konkrečiam žmogui ar įstaigai. Tuo įsitikinau ir organizuojant „konkursą“, kuriame laikraštyje savivaldybės skelbimus spausdinti.

Ką gi, kokius į savivaldybę išsirinkome, tokius ir turime. Man ši valdžia nuo pirmos dienos buvo neaiški, su daugeliu klaustukų ir abejonių jos galimybėmis. Manau – nesuklydau. Tačiau čia tik viršūnėlės, šakneles, manyčiau, dar vėliau rausime.

I. Kananaitienės, vz.lt pieš.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje