Žmonės ir toliau sėkmingai nuodijami. Vos valdžia pasiūlė „taršių automobilių mokestį“ įvesti, kai gaisras Alytuje tiek nuodų išmetė, kad padariniams pašalinti per dešimtį metų surinktų mokesčių neužteks. Nors po to gaisro vienas sveikatos viceministras, ar ne tas pats, kuriam sriuba – ne maistas, nuramino žmones, girdi, čia nieko tokio, viskas normalu, sveikatai pavojaus nėra. O kad zuikelis, kaip oficialiai buvo pranešta, degančių padangų nuodų prisikvėpavęs, kojeles pakratė, čia nieko tokio. Žmogus – ne zuikis, jis jeigu ir numirs, tai ne iš karto, vadinasi, „natūraliai“.

Lietuvoje viskas natūraliai darosi. Jeigu „nesidaro“ – pataisoma. Ir į įstatymus ranka galima numoti. Tiesiai sakant – spjauti. Teismas pasakė, kad sveikatos ministras, nurodydamas pirmam apsilankymui išrašyti pigiausius vaistus, pažeidė įstatymą. Sveikatos ministras pasakė, kad ras būdą, kaip viską „sutvarkyti“, ir vis tiek bus priverstinai išrašinėjami pigiausi vaistai. Mat taip ir ligoniai mažiau mokės, ir bus žabojamos farmacijos kompanijos.

Įsivaizduokite, kad jūs nueinate pas gydytoją, ir šis sako: „Jums reikėtų štai tokių vaistų, bet aš jums pigiausius išrašysiu. Dėkokite, aš jūsų pinigus taupau“. Kaip vadintumėte tokį gydytoją, kuris ne jūsų sveikata, o jūsų pinigine rūpinasi? Veikiausiai šundaktariu.

O kaip reikia vadinti sveikatos ministrą, kuris ne šalies ligonių sveikata, o jų pinigine rūpinasi? Pagal žodžių darybos taisykles jam tiktų pavadinimas šunministris, manau, tokiam žodžiui nė kalbininkai neprieštarautų, kurie irgi kartais serga ir šunministrio tvarką gerai pažįsta.   

Tačiau netiesa, kad šunministris žmonių pinigine rūpinasi. Jis žurnalistams pasakoja, kad žmonės dabar kompensuojamiems vaistams mažiau išleidžia. Tačiau nepasako, kad žmonės, kuriems išrašomi pigiausi, neretai – tokie atvejai ne kartą aprašyti – jiems netinkantys vaistai, priversti mokėti už jiems reikalingus vaistus visą kainą. Tai jau pelnas farmacijos kompanijoms. Ir kas gali paneigti, kad šunministriui už tokią „tvarką“ nebuvo sumokėta?

Kiekviename žingsnyje su tokia šunministrio tvarka gali susidurti. Štai aną savaitę nuėjime į polikliniką, galvojame, nuo gripo pasiskiepysime. Pasirodo, nemokamos vakcinos buvo gauta labai nedaug, dabar reikia laukti, kol Vilnius susimylės atsiųsti dar.

Žinoma, galima mokama vakcina skiepytis. Kadangi nuolat kalbama, kad šiemet ateina ypač pavojingas gripas, ne vienas, nelaukdamas nemokamos vakcinos, sumokės 15 eurų ir pasiskiepys. Pavasarį bus galima aiškinti, kad nemokama vakcina žmonės skiepijosi nenoriai, ir kitiems metams jos užsakyti mažiau. Beje, jeigu klystu, pataisykite mane, bet man kažkodėl atrodo, kad dar neseniai, kai man ta vakcina buvo mokama, aš už skiepą 5 litus mokėjau. Ir tai vadinasi – vaistai atpigo: nuo 5 litų iki 15 eurų…

Šunministris aiškina, kad užsakius vakciną, ją dar pagaminti reikia, todėl nemokama vakcina vėluoja. Tarsi vaikų darželyje paskaitą skaitydamas. Kažkodėl nemokamą pagaminti ilgiau užtrunka. Būtų ministru padorus žmogus… oi, atsiprašau, dar į teismą paduos, aš šunministrio nepadoriu žmogumi nevadinu, tiesiog sakau taip: būtų ministru kitas žmogus, jis paprasčiausiai lieptų paimti kažkiek dėžių iš mokamos vakcinos sandėlio ir perkelti prie nemokamos. O paskui, kai atvažiuos „nemokama“, grąžinti tas dėžes. Bet tam reikia, kad apie žmogų galvojama būtų.

Mitas, o gal teisingiau – melas, kad Lietuvoje pagyvenusiais žmonėmis labai rūpinamasi. Atvirkščiai, kuo žmogus senesnis, tuo jam mažiau nemokamų tyrimų priklauso. Sulaukus 60-ies, moterims nebedaromas nemokamas tyrimas dėl gimdos kaklelio vėžio, iki 69-ių priklauso nemokama mamograma. Vyrai nuo 69-ių už prostatos tyrimą moka patys. Ir visi dėl storosios žarnos vėžio nemokamai tikrinami iki 74-ių. Gal tai ir ne viskas, bet iškalbinga, ar ne/Ir teisingai, nėra ko čia ilgai gyventi, orą teršti, dabar jaunimui ekologija svarbiausia, ir kad jų vaikystė nebūtų griaunama, o senimas daug dujų išskiria, vos ne kaip stambieji raguočiai. Ligonių kasos pinigus irgi taupyti reikia. Tai daro visi šunministriai, ne nuo šiandien tokia tvarka.

Nežinau, gal man gyvenime sekėsi, bet su šundaktariais neteko susidurti. Su šunministriais – kitas dalykas, per trisdešimtį nepriklausomybės metų mačiau tokių jau ne vieną ir ne du. Bet šis – išskirtinis. Geriausias šios Vyriausybės šunministris.