Tvarka gali būti keičiama, naikinama atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų pakeitimus“, – sakė D. Jatulienė. 

Kalbant apie specialius šaldytuvus, tai problema, matyt, nėra tokia baisi, kaip bandoma ją pateikti. Pačius šaldytuvus, į kuriuos įstumiami kūnai, būna dviejų ar trijų aukštų ir įsivaizdavimui pasakysiu, kad vienas šaldytuvas laisvai telpa į vidutinę automobilinę priekabą (dėl dydžio sakau). Tokius šaldytuvus jau turi įsigijęs paslaugas teikiantis Aldas Bužinskas, šarvojimo salė „GEDULO NAMAI“ Ignalinoje ir Dūkšte bei nuo šiol Didžiasalyje tokias pačias paslaugas teikianti Jūratė Rudokienė. Deja, mūsų rajone niekaip neįmanoma gauti leidimų jiems pastatyti. Kita vertus, yra dar paprastesnis būdas. Tarkim, UAB „Stiliaus namai“ „šaldytuvą“ įrengę mažame (maždaug 6 m2) kambarėlyje su plastiko sienomis ir plytelėmis išklotomis grindimis, kuriame įrengtas kondicionierius, šaldantis orą iki reikiamos temperatūros. 

Žinoma, kad jis būtų oficialiai vadinamas šaldytuvu, privalo turėti atskirą įėjimą į lauką, bet kai mirusysis iš ligoninės per visą Priėmimo skyrių ir dar kelis šimtus metrų pro žmones gabenamas ant ratukų, viskas teisėta ir normalu. Ligoninė turi tik vieną rateliais važiuoti pritaikytą išėjimą. Štai ir visa mįslė. Ir galima, ir negalima. Logikos – jokios. 

Kaip teigė N. Šerėnas, jei ligoninė pageidautų ir būtų savivaldybės noras ir palaikymas, jis pasiryžęs investuoti ir įrengti savo šaldytuvus ligoninėje, kad mirusiųjų kūnai nebūtų vežiojami po visą ligoninę ir rateliais gabenami per lauką. „Rūsyje įrengus šaldytuvą, galima būtų gražiai liftu nuleisti į apačią, o iš ten privažiavus katafalku tvarkingai paimami“, – sakė N. Šerėnas. 

Jeigu žiūrėti plačiai ir pagal įstatymą, tai N. Šerėnas ir UAB „Stiliaus namai“ jų nepažeidė. Įmonė versliai žiūri į situaciją. O kalbant apie pačių laidojimo paslaugų kokybę, tai visos rajone veikiančios įmonės tai daro išties kokybiškai. Kita vertus, kūnų sandėliavimas savaitgaliais ir jų neišdavimas – moraliniai dalykai, o prie moralės įstatymo „neprisiūsi“.