4.

Kai buvo imtasi narplioti šią temą, atrodė: brūkštelėsi žodelį, kitą ir – situacija išaiškinta. Deja, šiandien Jūs skaitote jau ketvirtą rašinį ta pačia tema. Pasiteisino patarlė – kuo giliau į mišką, tuo daugiau malkų. Kaip ir žadėta, jūsų dėmesiui – laidotuvių planuotojos, paslaugas teikiančios Dūkšte, Kazitiškyje, Rimšėje ir Visagine pastebėjimai bei įžvalgos. Be to, „garsiai“ pasvarstysime, kas nemokšiškai bando imituoti didžiuosius manipuliatorius. Taip ir sukasi Čarlzo Bukovskio mintis: „Pasaulio problema yra ta, jog inteligentiški žmonės pilni abejonių, o kvailiai – pasitikėjimo savimi.“

Laidotuvių planuotojas – svarus ramstis

Jau seniai Lietuvoje populiarūs vestuvių planuotojai. Na, juk visais laikas buvo įdomių žmonių, tarkim, tokių, kurie savo asmeninę šventę nori paversti karališku pasirodymu. Lyg savotiškas analogas – po truputį į mūsų gyvenimą įsilieję ir laidotuvių planuotojai. Gal taip ir geriau. Paskambini, iškvieti, suteiki įgaliojimą ir gali tyliai gedėti, melstis, budėti šalia artimojo, nes viskas bus padaryta nuo… iki. Apie Ignalinoje laidojimo paslaugas teikiančias įmones jau rašėme išsamiai. Dar rajone pagal individualios veiklos pažymą veikia laidotuvių planuotoja Jūratė Rudokienė, paslaugas teikianti Dūkšte, Rimšėje, Kazitiškyje, Salake ir, kai kuriais atvejais, Visagine. 

Kaip sakė pati J. Rudokienė, viskas atsitiko netikėtai. „Nemažai metų Dūkšto seniūnijoje rajono tarybos sprendimu mirusieji, artimųjų pageidavimu, buvo šarvojami seniūnijai priklausančiame bendruomenės pastate. Tai senasis Buitinių paslaugų pastatas, kuriame sovietiniais laikais veikė kirpykla, siuvykla, avalynės taisykla, foto ateljė ir pan. Kiek daugiau nei prieš 5-erius metus pastatas buvo renovuotas. Tada jame įkurdinta biblioteka ir įrengtos trys erdvios salės. Šios patalpos buvo nuomojamos žmonėms. Kad būtų patogiau, seniūnija be antkainio aprūpindavo žmones karstais, kryžiais. Visas kitas paslaugas organizuodavo mirusiojo artimieji savo jėgomis.

Prieš keletą metų seniūnija gavo rajono tarybos nutarimą, kad seniūnija negali prekiauti karstais, kryžiais ir įkapėmis, nes ji – ne pelno siekianti organizacija. Pasiūliau seniūnui Vytautui Kazėnui, leisti man oficialiai imtis laidotuvių planuotojos veiklos, jei salę ir toliau žmonės galės nuomotis iš seniūnijos. Mano idėja buvo priimta geranoriškai. Susitvarkiau dokumentus, nuosavoje žemėje šalia namo pastačiau 96 m2 statinį su priestatu, kuriame įrengiau oficialią specializuotą naujų prekių parduotuvę pagal pažymą. Joje yra visko, ko gali reikėti žmogui, organizuojant laidotuves: nuo karsto iki gyvų gėlių. Įgijau katafalką transportavimui, šaldytuvą, kurio eksploatavimui dar vis neleidžiama išsinuomoti patalpų, ir 2017 m. rugsėjį pradėjau veiklą.