„1328 Viešpaties metais niekur kitur, o šioje pilyje taip siaubingai sudrebėjo žemė, kad grėsė pavojus, jog gali sugriūti aukštesni pastatai, o tie, kurie buvo pastatuose, jau rengėsi, vengdami mirties, šokti žemyn“, – taip apie žemės drebėjimą, sugriovusį Kristmemelio (Skersnemunės) pilį, rašoma Prūsijos žemės kronikoje.

Nors Baltijos šalių regionas ir aplinkinės teritorijos yra laikomos nedidelio seisminio aktyvumo zona, tačiau ir čia yra įvykę apie 40 vidutinio stiprumo žemės drebėjimų. Istoriniai šaltiniai, kuriuose randami seisminių įvykių aprašymai, siekia 1616 m. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Lietuvos žemėse nėra įvykę nė vieno žemės drebėjimo, tačiau kelių balų stiprumo virpesiai ne kartą buvo mus pasiekę iš greta esančių kraštų.

Latvijos teritorijoje vykusių žemės drebėjimų stiprumai neviršija 4,4, o Estijoje, išilgai vakarinės pakrantės, žemės drebėjimų stiprumai gali siekti 4,5. 1908 m. gruodžio 29 d. įvykęs 4,4 stiprumo žemės drebėjimas Latvijoje yra siejamas su Liepoja-Saldus lūžių zona. Negausūs duomenys rodo, jog Lietuvos teritorijoje seisminis aktyvumas yra mažesnis, nei greta esančių kraštų. Lietuvos teritorijoje patikimai nėra užfiksuota nei vieno žemės drebėjimo. Natūralių vietinių seisminių įvykių Lietuvos teritorijoje neužfiksavo nei Vilniaus seisminė stotis, veikusi nuo 1970 iki 1998 m., nei nuo 1999 m. įrengtos Ignalinos AE seismologinio monitoringo seisminės stotys: Ažušilėje (Vidiškių sen.), Navikuose (Didžiasalio sen.), Salake ir Zarasuose. Lietuvoje dar Kėdainių ir  Plungės rajonuose.

Iš istorinių šaltinių žinomi keli netoli Lietuvos sienos įvykę vidutinio stiprumo žemės drebėjimai, pvz., 1616 m. Bauskės apylinkėse ir 1908 m. netoli Daugpilio (Latvija) bei ties Gudogais (Baltarusija). Beje, 1908 m. žemės drebėjimas vyko Ignalinos AE zonoje, negausi tuometė spauda yra rašiusi, kad žemėje vietomis esą buvo atsivėrę apie 5 cm pločio plyšiai. 

Seismologai pažymi, kad maždaug kas keli dešimtmečiai Lietuvą sudrebina seisminės bangos, sukeltos regioninių žemės drebėjimų epicentrų kitose šalyse. 1904 m. Vakarų Lietuvos gyventojai jautė 3–4 balų intensyvumo virpesius, atsklidusius nuo 5,4 magnitudžių stiprumo drebėjimo Oslo fiorde. Čia taip pat buvo juntami Rumunijoje vykę žemės drebėjimai: 1940 m. (7,2 balo), 1977 m. (6,1), 1986 m.(6,2), 1990 m. (6,4). 2001 m. rugsėjo 4 d. stiproką žemės drebėjimą užfiksavo viena iš Ignalinos AE seisminio monitoringo stočių. Krestelėjimas buvo toks trumpas, kad mokslininkams net nepavyko nustatyti tikslios epicentro vietos. Manoma, kad epicentro būta apie 80 km į šiaurę nuo Ignalinos (Latvijoje). Drebėjimas buvo 2,1 magnitudės stiprumo. 3 magnitudės yra lygios 2 tonų trotilo sprogimui, vadinasi, šis drebėjimas prilygo 700 kg trotilo sprogimui. 2002 m. gruodžio 18 d. įvyko 3,6 balų žemės drebėjimas. Jo epicentras buvo Baltijos jūroje, apie 180 km į vakarus nuo Lietuvos pakrantės, netoli švedų Gotlando salos.

Stipriausias instrumentiškai užfiksuotas žemės drebėjimas regione įvyko Kaliningrado srityje (Rusija) 2004 m. spalio 21 d. Šį žemės drebėjimą sudarė trys požeminiai smūgiai, kurio pagrindinio smūgio stiprumas siekė 5,2, hipocentras buvo apie 15 km gylyje. Žemės drebėjimo Kaliningrade generuotos seisminės bangos buvo juntamos visose Baltijos valstybėse, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje bei Suomijoje. Lietuvoje tuo metu buvo juntami grunto virpesiai, kurie Klaipėdoje siekė iki 5 balų pagal Richterio skalę, Vilniuje ir Kaune apie 3 balus.

Iki šiol niekas nesugeba prognozuoti žemės drebėjimų. Pasaulyje jokiais metodai to negalima padaryti. Aišku, išskyrus tam tikras ypatingas vietas, kur yra žinomi lūžiai, ten galima pajusti virpesius, tuomet galima prieš dvi minutes tai nustatyti. Bet tai tėra dvi minutės.

Kai 1999 m. aplink Ignalinos atominę elektrinę buvo įsteigtos keturios seismologinės stotys, tarnyba po Kaliningrado žemės drebėjimo įsijungė į tarptautinį tinklą. Įsijungę į tarptautinį tinklą, galime stebėti visame pasaulyje vystančių žemės drebėjimų duomenis, galime lyginti, vykdyti monitoringą, kad galėtume laiku sureaguoti.

Geologai žino tas vietas, kur Lietuvoje yra didžiausia žemės drebėjimų tikimybė: Pagrindinis yra Telšių lūžis. Tas lūžis tęsiasi nemažoje teritorijos dalyje. Tai yra geologinė struktūra, per kurią gali išsikrauti įtampos. Telšių lūžis Lietuvoje nėra vienintelis, tačiau jis stambiausias. Dar vienas lūžis yra šalia Ignalinos atominės elektrinės, po Drūkšių ežeru.

Didžiausias iki šiol žemės drebėjimas įvyko 1960 m. gegužės 22 d. Čilėje. Jo stiprumas siekė 9,1 balo. Seismologai kol kas neįsivaizduoja, kaip atrodytų 10 balų žemės drebėjimas. Teoretikai apskaičiavo, kad tokiu atveju Žemei yra pavojus skilti per pusę.

Kaip žemė drebėjo Ignalinoje

2004 m. spalio 21 d., antradienį, 14.05 val., buvo pastebėtas pirmas 4 balus pagal Richterio skalę siekęs žemės drebėjimas. 16.33 val. pasikartoję žemės virpesiai buvo stipresni – iki 5,3 balo. Lietuvos geologijos tarnybos specialistų teigimu, virpesiai atslinko iš žemės drebėjimo epicentro – Kaliningrado srities, netoli Baltijsko. 

Šis drebėjimas buvo jaučiamas ir Ignalinoje, jį ir pats keistai pajaučiau. Gyvenu penktajame aukšte. Tądien namo grįžau apie 16 val. Atsisėdau prie kompiuterio. Po kurio laiko jaučiu, tarsi kas už nugaros už atlošo sujudino mano kėdę. Namuose buvau vienas. Atsisukau – nieko nėra. Na, galvoju, vaidenasi. Po keliolikos sekundžių kėdės judinimas pasikartojo. Sėdžiu ir nežinau ką galvoti. Tuomet baldų sekcijoje suskambo stikliukai, taurės. Negali būti! Negi žemės drebėjimas? Vakare žiniose išgirdau, kad išties taip ir buvo.

Negalutiniais duomenimis, šio žemės drebėjimo epicentras buvo už 40 km į pietryčius nuo Kaliningrado, labai giliai. Šiomis valandomis daugelis Kaliningrado gyventojų paliko savo butus. Mokyklose buvo nutrauktos antrosios pamainos pamokos. Moksleiviai išvesti į artimiausias atviras aikšteles. Tėvai skubėjo pasiimti savo vaikus iš ikimokyklinių įstaigų, Svetlogorske buvo evakuojami žmonės.